"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:ibiure$5sb$1@trimpas.omnitel.net...
> Kai sakai "reikia važinėti su Priusu arba nustoti daugintis, kad 
> nestabilizuoti ekosistemos" - tada ta destabilizacija mistinė. Kai pasakai, 

RaR, primenu, kad aš niekur neminėjau, kad "nustoti daugintis" => išeitis. Aš tik aktualizavau tai kaip įdomų reiškinį/elgesį, kuris gali būti naudingas visai rūšiai, kaip indikuojantis problemą. Ir jeigu jis, arba jo alternatyvos pasirodytų naudingos - tai ir taikyti, o ne savaime.

Kažkodėl jums, pvz.: kontracepcijos naudojimas ir 1 palikuonio turėjimas kokioje Afrikoje/Indijoje/Kinijoje (tarkime nelendant į detales, kad tada pradedama norėti vien vyriškų palikuonių ir destabilizuojama demografinė lyčių pusiausvyra) turbūt neatrodo kaip blogybė? Ar vis tik blogybė, nes kitaip nebus pigių plataus vartojimo prekių?

> kad reikia mažinti freonų naudojimą, eksperimentiškai parodai, kaip jie ardo 
> ozono sluoksnį, pateiki duomenis, kurie rodo koreliaciją tarp freonų 
> naudojimo didėjimo ir ozono sluoksnio nykimo, pateiki daugumos specialistų 
> aprobuotas išvadas dėl padidėjusios UV radiacijos neigiamų pasekmių žmonijai 
> ir jų naudojamiems ištekliams - tada ta destabilizacija nemistinė.

Bet dabar žiūrim ką turime: CFC pradėti leisti į atmosferą ~1960, tikėtinai turėtų būti išbaninti iki šių metų visame pasaulyje. 50 metų nuo naudojimo pradžios iki problemos sprendimo, ir dar daug metų iki atsistatys pradinė situacija.

Ir kame esmė: CFC ir UV spinduliavimo prasimušimas - ganėtinai nesudėtingas, iš esmės - tiesioginis sąryšys. Suvarai vienas, kita susivaro pats ir suvaro tave. 50 metų praėjo nuo klaidos iki jos ne tai kad išsrėbimo, bet iki nedarymo.

Dabar žinome, kad sudėtingos mitybinės ir simbiontinės grandinės kūrėsi milijonmečius, o mes jas, nežinodami apie jų sistemiškumą ir įtaką galiausiai mums patiems, išnaikiname pakankamu %'u, kad suardyti ir mus liečiančias gijas. Kiek laiko ir kokio liesumo srėbsime košę po to?

> Bet kai 
> žmonija mato realią grėsmę, tai ją dažniausiai ir sprendžia.

Gerai, čia ir prisikasame iki esmės: "kai mato realią grėsmę". O jei nemato? Arba dargi įdomiau, - jei mato, bet atsisako pripažinti? Arba pripažįsta, bet atsisako reaguoti, nes randa plejadą argumentų, kodėl to neverta daryti?

Klausimai retoriniai, nes įtariu, kad kitaip būsiu apkaltintas sąmokslo teorijomis.

Aš tik galiu vėlgi bakstelėti pirštu į rizikos vadybą, kuri nusėta įvairiais istoriniais pavyzdžiais, kaip sistemingai ignoruojamas saugumas ir atsakomybė, iki kamštukas pokšteli.