"Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message news:ibeom9$nco$1@trimpas.omnitel.net...
> Ar ne per gerai save vertini, tikėdamasis galįs susukti protą ? ;)

Aš, bent jau šitoje aplinkoje, savęs apskritai nevertinu, aš vertinu procesą ir rezultatą, o mane vertina/nevertina kiti. Todėl smailikas ir buvo prikabintas gale ;-)

> Kaip politkorektiškai išsireiškė RaR, pas tavi musie kažkas iš serijos
> "religija", o dėl religijų kaip žinia nesiginčijama (ba joms proto
> kriterijai netaikomi). Tu tiki, kad žmonės, gamta, pasaulis yra
> gerokai kitokie, nei kad manom pvz. mes su RaR. Na arba iš kito
> galo: tau labiau priimtinas požiūris, jog mintinės konstrukcijos yr
> virš/aukščiau/pirmapradės lyginant su objektyvia realybe.

Ne, ne aukščiau. Bet aš manau, kad mes turime galimybę galvoti ir bandyti eksperimentuoti ir veikti. Jūs gi teigiate, kad mes laisvos valios neturime ir yra vien tik realybė ir mūsų instinktai, beigi jų sandūra.

Realiai tai viskas susiveda į komforto lygmenį - ar mes identifikuojame, kad egzistuoja kokios nors problemos (arba nežinomybė, kad jos yra/nėra), galbūt ir kritinės, o galbūt ir ne. pvz.: RaR sako, kad ne, kad mes visiškai gerai gyvename, ir protingai vystomės, technologijos patikimai tarnauja ir pan. Aš turiu kitą požiūrį, ne ekstremalų, tiesiog kitą. Klausimas, ar mes ieškome kažko per vidurį?
 
> Mano požiūriu žmonių motyvacija, veiklos stimulai nesikeičia,
> gali tik kažkiek keistis tų veiksmų apipavidalinimas (pateisinimas
> sau ir kitiems, tipo), priklausomai nuo vyraujančių madų. Bet 
> tas apipavidalinimas nėra tikrieji stimulai, tai tik "išvestiniai instrumentai".
> Žmonių grupės gali deklaruoti labai skirtingus ir egzotiškus motyvus,
> o iš tikro visgi tos grupės veiks pagal senobinius, gamtos padiktuotus
> modelius (arba gamta juos nurašys į atliekas). Taigis ir to pasirinkimo
> aš neįžvelgiu. Aš, tu, dar kas nors - taip turi, gali pasirinkti; žmonija - ne.
> Individų lygmeny Brauno judesiukai reikšmingi, visumos lygmeny - niekiniai

Mums pasidauginti dabar reikia turbūt 10-20% pastangų nuo to, ko reikėjo primatams. Bazinį gyvybės išlikimo motyvą tuo kaip ir patenkiname. Dabar ar mus, kaip žmones, apibrėžia ar tie 10-20%, kurių ar neneigiu, ar likę 80%, kuriuos galime panaudoti, kaip tinkami, ar vėlgi grįžti ir naudoti pirmiesiems 10-20% išplėsti?

Nes man tai elementariai panašu, kad žmogus staiga gavęs tuos 80% nelabai žino, ką su jais daryt...