"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:ib1lfn$at4$1@trimpas.omnitel.net... > Koks skirtumas kada ta diena ateina? Svarbu kad sistema veiktų. Man yra skirtumas. Nes skirtingai, negu dauguma, manau, kad su pinigais geriau tvarkausi aš, negu kažkokia sistema, kuri paprastai būna visai kitų interesais paremta, ir žiūrinti savo kriterijų. Jeigu nori, man ta diena gali būti ir 12-31, 23:59, jei galėsiu spręsti aš pats kiekvieno cento asignaciją, o ne kokie ten atstovai, politikai arba pan. > Skandinavijos šalyse perskirstoma (aišku, ne vien tuo tikslu, kurį turiu > omenyje) virš 50 proc. produkto ir sistema neblogai veikia. Čia nesvarbu kuo > aš tikiu, ką mes laikome moraliu ar teisingu, bus tokia sistema, kuri veiks. > Tai pagrindinis mano argumentacijos leitmotyvas ir diskusijoje prieš > anarchiją. Gali būti kad apie Kalėdas žmogus pradės dirbti sau, o iki tol > dirbs pensininkams ir įvairiems biudžetininkams, gali būti kad dauguma > dirbančiųjų bus robotai, kurie dirbs iki pat naujųjų metų 24x7. Jo jo, su robotais lengviau, jie vykdo programas ir nereiškia savo nuomonės. Pabandyk paekstrapoliuoti 6-10 mlrd. visuomenę, kurios didžioji dalis yra bedarbiai. Manai visi staiga taps Mone ir Mocartais? Pasižiūrėk, kur pirma robotai pritaikomi - karinėje pramonėje. Nė pas vieną robotuką nenumatyta abejonės funkcija - jis gaiduką nuspaudžia arba ne. > Ko reikia - didesnio darbo našumo ar maisto ir aprangos? Su maistu ir > apranga viskas aišku. Ar tikrai aišku su maistu ir apranga? Ar apsiėdę 150 kg drimbos reikalingi patys sau ir visuomei? Ar reikia, kaip tipiškam vakariečiui, per metus įsigyti ~40 vnt. naujų drabužių, ir tipinės moters garderobe 85% drabužių nebeužsivelkami antrą kartą, nes gabaritai nebetinka, mada praėjo? > O klausimas dėl darbo našumo kilimo reikalingumo irgi > beprasmiškas. Tai šiuo metu tiesiog gamtos dėsnis. Jei tu sąmoningai jį > stabdysi, tavo vietą užims nestabdantys. Darbo našumas yra žmogaus tvarinys, o jūs jį prilyginate gamtos dėsniui, kuris esą gyvavo visada ir gyvuos visada. Juokas ne kitaip. Dėsnis, kuris ilgalaikiai save įrodė yra visos sistemos, biosferos, balansas, o ne atskiro nario arba narių grupės efektyvumas. O esminis klausimas yra kas užims mūsų vietą, ir turiu omenyje, ne kaip individų, o kaip rūšies. > Įvyks kažkokia apokalipsė? Gali visko atsitikti, bet jos neišvengiamumo > nematau. Turi omenyje kosminė? Ne, dėl to nemanau, nors vėlgi, apie tokį avarinį scenarijų niekas negalvoja, lygiai taip pat kaip JAV elektros tiekimo tinklui išėjus iš rikiuotės prieš kelerius metus, 911 sulaukė keistų skambučių dėl žiburių danguje, kurie pasirodė esą ... žvaigždės. O tavo įvardinta apokalipsė jau vyksta bent ~10-20 k-metų. Tik niekas jos nemato - labai lėtai vyksta; vanduo kaista puode lėtai. > Na iš esmės taip - jeigu tu tik dėl moralinių paskatų apribosi savo išteklių > vartojimą, jų daugiau suvartos kažkas kitas. Ar tikrai? Nes esmė, ką tu laikai ištekliu. Aš ištekliu laikau pačią sistemą, biosferą ir visus natūralius išteklius, kaip vieną, nedalomą vienetą. Tą gali suvokti tik žmogus, pakilęs į pakankamai aukštą orbitą ir pasižiūrėjęs iš ten (arba bent jau suvokęs vienos ar kitos nuotraukos reikšmę). Kol kas suvaryti galime arba 0 planetos arba 1 planetą. Atsarginių variantų nėra. Ir reikia suprasti, kad tai ką turime, yra kaip lėktuvas - sistema su keliais milijonais detalių ir labai sudėtingais tarpusavio ryšiais, įskaitant ir pilotus, dispečerius, remontininkus, reguliavimo institucijas. Kol yra pažeidžiama viena arba kelios grandys, lėktuvai nekrenta, nebent tai itin bjaurus atsitiktinumas (~= kosminė apokalipsė), bet kada sistemingai sistema lamdoma per visus galus, anksčiau ar vėliau lėktuvai pradeda kristi. Abejoji - pasižiūrėk elementariai AirCrash investigation arba pan. > Apie šitą jau samprotavau > diskutuodamas apie gyvąją gamtą apskritai. Geriausiai išteklius tausoja > kylanti jų kaina, prie ko neblogai gali prisidėti ir vyriausybės. > Materialiniai argumentai visada veikia efektyviau ir žymiai didesnę žmonių > masę nei moraliniai. Aha, o kai išteklio nelieka, kas tada reguliuoja? Kokio švaraus geriamo vandens, kaip pvz. Kulkosvaidžiai? > Vienam "ekologiniam" laikraštuke perskaičiau, kad kai kurie fanatiški gamtos > tausotojai prieina iki tokio absurdo, kad atsisako turėti vaikų vardan > gamtos išteklių išsaugojimo. Absurdas yra ne toks pasirinkimas. Absurdas yra tas, kad žmonės nebemato kitų išeičių. O jos yra, bet ji reikalauja visų pirma proto, o tada valios, ir dargi globaliais mąsteliais. Absurdas yra tas, kad homo sapiens sapiens sugeba pasigaminti maistą ir įrankius, bet nesugeba atskirti, kada tų įrankių ir maisto nereikia nei daugiau gaminti nei naudoti. Chroniškai pereikvojama viena smegenų funkcija - kuri susijusi su efektyvumu. Kitos gi naudojamos vis mažiau arba išvis nenaudojamos. Rezultatas - absurdas, kad protas, kurį aukštiname, pasirodo yra ganėtinai kreivai susilipdęs ir su gerokai daugiau trūkumų, nei manėme. Beje, paanalizuokite savo paties kalbą - "turėti vaikus". Vaikas = nuosavybė? Nieko keisto, kad pasaulis yra didelis kalėjimas, kur visi viską turi arba neturi. Todėl nekeista, kad "tausotojai" renkasi "neturėti", nes matyt nemato išeičių, kaip "susilaukti", kaip "ugdyti", kaip "darniai vystytis". > Bet gamta greitai atsijoja tokius absurdo tašką > priėjusius genų rinkinius, ir jau kitoje kartoje lieka tik norinčiųjų > daugintis palikuonys. Esmė ne ką gamta atsijoja. Nes ji gali atsijoti ne tik individus, bet ir visą rūšį, ir kas bjauriausia - ir ištisus domenus, karalystes. Esmė - o ką tie žmonės pasako kitiems, ir ar jų elgesys verčia kitus susimąstyti? Altruistiškas elgesys bemaž visada yra sub-optimalus individui, bet naudingas grupei. Būtent todėl natūrali antranka šito būdo bruožo neišrovė. Keista, kad pačiam pačio paminėtas pavyzdys atrodo kaip išjuoktinas idiotiškas elgesys, o ne kaip įdomus artefaktas, prie kurio šaknų jūs nenorite kapstytis, nes viską nurašote ant "kreivas genų rinkinys, psichiškai nesveiki, gamta nurašys". Ir kadangi toks elgesys, bent jau mums žinomoje istorijoje, sutinkamas pirmą kartą, jums, kaip pakankmai išsilavinusiam ir apsiskaičiusiam žmogui visų pirma turėtų rūpėti, kokios to tikrosios priežastys, o ne vertinti iš savo asmeninių pozicijų. Taip taip, ignorance is a bliss, bet ar mes vis dar galime įpirkti šitą prabangą - abuojiškumą viskam, apart savo genų ir ego?