Tema: Re: Plauna pinigus ar kaip suprast?
Autorius: RaR
Data: 2010-11-12 09:29:08
>>>>>>>>>>>>>>>>>
Žmonija/gyvybė pačiam yra reiškinys, nes nesugebi identifikuoti jos tikslo. 
MKN, aš sugebu. MKN, jos tikslas - pasidauginti, jei tik įmanoma, už šitos 
planetos ribų, o vėliau - arba ištrūkti iš visų likutinių apribojimų 
(materijos, laiko, jei įmanoma - ir neįtikusių ribojančių fizikos dėsnių) 
arba dalyvauti, kaip tų galutinių apribojimų finalo liudininkais pirmose 
ložės vietose. O sub-tikslas yra siekiant šito tikslo, yra neužtrokšti 
vietinės reikšmės entropijos kišenėje, ir tol kol yra potencialų skirtumas, 
kurį įmanoma naudoti kaip esminį energijos šaltinį. Baisiausia, kas gali 
nutikti - tai amžinai likti lopšyje, kūdikio stadijos ir mažvaikio 
mastysenos.
>>>>>>>>>>>>>>>>>


Tai čia jūs manote, kad žmonija turi tokį tikslą. Kitas žmogus mano, kad ji 
turi kitokį tikslą, dar trečias - kad ji jo neturi. Jei manote žinąs 
kažkokio superorganizmo "žmonija" tikslus, tai drįsčiau teigti, kad 
priskiriate save kažkokiai dievybei, o ne vienam iš 6 mlrd. žmonių.



>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
Jokių svaisčiojimų/filosofavimų/sąmokslo teorijų čia nėra. Aš bandau ieškoti 
modelių, kurie geriau paaiškintų mane supančią aplinką, nes man tai 
asmeniškai įdomu. Kad negaliu "pasistatyti didesnio kolaiderio nei LHCH", 
nes "finansavimas" to neleidžia, niekas netrukdo man daryti 
modelių/prielaidų, kurias galbūt kas nors ateityje turės progą ir norą 
patikrinti.
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>


Prielaidų kėlimas ir modelių kūrimas yra normalus pradinis etapas, bet jis 
pažinime tik tada turi kažkokią reikšmę, jei sugalvoji būdą, kaip jį 
sukoreliuoti su realybe. Kitu atveju teiginys, kad Zodiako žvaigždyne 
kažkokioje planetoje skraido ketursparniai trigalviai slibinai bus 
lygiavertis savo reikšme kitai nepatikrinamai teorijai, nors parašytai iš 
krūvos protingų žodžių ir net formulių.



>>>>>>>>>>>>>>
Kaip rodosi p. Laimis sakė, jums turbūt sinergetika, emergentinės sistemos, 
savirorganizacija, stebima gamtoje - turbūt labai sunkiai suvokiamos 
koncepcijos.
>>>>>>>>>>>>>>


Nežinau, kodėl darote tokias išvadas be jokių argumentų. Pvz. 
saviorganizaciją aš pats galiu eksperimentiškai stebėti.



>>>>>>>>>>>
Tausoti išteklius reikia ne todėl, kad jų saugojimas, kaip toks, turi kokią 
nors savitikslę prasmę, o todėl, kad jų nesaugojimas gali sąlygoti visos 
ekosistemos destabilizaciją, nuo kurios jūs priklausote. Bet kadangi tarp 
jūsų ir tos ekosistemos, į kurią vis dar remiatės, atsirado daug tarpinių 
sluoksnių, jūs jau nebematote priklausomybės ryšių. Arba galbūt ir matote, 
bet nenori aktualizuoti.
>>>>>>>>>>>


Tausoti išteklius reikia visų pirma todėl, kad jų gali pritrūkti, ir be jų 
mums bus blogiau gyventi. Aš netausoju dėl kažkokios mistinės ekosistemos 
destabilizacijos grėsmės, o dėl konkrečių daugiau ar mažiau žmonių 
prognozuojamų neigiamų pasekmių.



> Tai šitą problemą jau gvildenau. Bene realiausias to sprendimo būdas - 
> valdžios vykdomas darbo laiko ribojimas arba kuo didesnis produkto 
> perskirstymas. Bet tuomet susiduriame su valstybių tarpusavio 
> konkurencija.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
Kokiu suknistu būdu valdžia vykdys darbo laiko ribojimą, jei žmonės norės 
daugiau užsidirbti? Kiba šnapsą nemokamai dalins?
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>


Elementariai - trumpina darbo savaitę, ilgina atostogas ir t.t. Ir tai 
daroma pačių rinkėjų daugumos iniciatyva.



>>>>>>>>>>>>>>>
Valstybių tarpusavio konkurencija bus sprendžiama itin elementariai - jų 
stambėjimo keliu, kaip tai buvo nuosekliai daroma iki šiol. Ir visiškai 
nereikia prisirišti prie tokių fetišų, kaip vėliava, pasas ar pan.
>>>>>>>>>>>>>>>


Tai gerai , man irgi patinka didelės rinkos, judėjimo ribojimų panaikinimas 
ir t.t. Tik kartais dėl to kyla visokių problemų, kuris reikia spręsti.



>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
Tik jau neperdedam. Kai kurių teorijų, pvz.: tokių pilna 
astrofizikoje/fundamentalioje fizikoje, ir dabar nesugeba koreliuoti su 
realybe, bet jos yra itin validūs kandidatai būsimoms eksperimentų 
asignacijoms. "Minkštiems" mokslam čia pasisekė mažiau, nes iš jų tiek 
materijos neprispausi, kurią gali greitai parduoti.
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>


Tai va būtent - jei tos teorijos "validūs kandidatai būsimoms eksperimentų 
asignacijoms". Jei jos tokios nėra - tai pasakėlės. Fizikai, kadangi daug ko 
iš karto negali eksperimentiškai patvirtinti, dažnai naudoja loginio 
koreliavimo metodus. T.y. remiantis žinomomis konstantomis ir dėsniais bando 
apskaičiuoti kažkokius stebimus ar numanomus reiškinius. Po to tuos 
apskaičiavimus lygina su stebimais reiškiniais ar ieško apskaičiuotų 
reiškinių. Sudėtingesnius skaičiavimus - modeliavimus atlieka kompiuterių 
pagalba. Ir sėkmingiausia laikoma teorija, pagal kurią sukurtas reiškinio 
modelis yra panašiausias į realybę. Taigi - reikalinga vienokia ar kitokia 
koreliacija su realybe, kitaip - svaičiojimai. Tokia koreliacija reikalinga 
ir "minkštiesims" mokslams, jeigu tai mokslai. Gal galite pateikti mokslo 
sričių, kurioms tokia koreliacija nebūtina?



> Taigi jau rašiau - visokios savižudybės dėl gyvenimo prasmės - tai smegenų 
> evoliucijos "byproduktas". Vystėsi, vystėsi smegenys ir idėjos, ir kažkur 
> nusivystė ne į tą pusę. Bet žmonijai, kaip rūšiai tokie paskiri individai 
> nėra problema. Nematau į ką čia gilintis. Man yra daug įdomesnių problemų.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
Kaip jau ir rašiau, jie niekada ir nebuvo problema. Jie visada buvo 
galimybė, tiek patys savaime, tiek ir kaip pasakantys daug apie tave patį. 
Jei turi vaikų/draugų/giminių ir vienas jų, pakankamai tau artimas, prieis 
šitą "byproduktą", pats labai puikiai tą suprasi. Aš šito niekada 
nesupratau, iki man pakankamai artimoje, bet ne tokioje, kuri būtų 
tiesiogiai skaudi, aplinkoje, taip nutiko, dėl visiškai skirtingų 
priežasčių. Ir jų praradimai, pasirodo, kad buvo atradimai man, nors jie 
atėjo visiškai ne tada, ne ten ir ne taip, kaip aš kada nors galėjau 
tikėtis.
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>


Emocijos suprantamos, jos man irgi nesvetimos. Apie kokius konkrečiai 
atradimais virtusius praradimus kalbate nežinau, todėl negaliu apie tai 
diskutuoti. Su keletu norinčių baigti gyvenimą buvau susidūręs ir aš. Viena 
net teigė, kad išėjimas iš pasaulio yra savo stiprybės parodymas. Mano gi 
argumentacija buvo tokia - pasitraukęs iš gyvenimo tu tikrai nieko niekam 
neįrodysi, parodysi tik savo silpnumą. Bet apie tai nesiplėsiu.