"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:ib0g8k$ol2$1@trimpas.omnitel.net... > >>>>>>>>>>> > Ar nori pasakyti, kad tu turi teisę mane nušauti jei aš neduosiu tau pinigų > tam, kad tu mane apsaugotum nuo mirtinos ligos? >>>>>>>>>>> > > > Negi taip sunku suprasti, kad kai žmogui iškyla gyvybės ir mirties > klausimas, teisė ir moralė pasitraukia į šoną? Patinka tau tai ar ne. > Prisipažink, ar esi kada nors gyvenime badavęs (ne savo noru)? Ne šiaip sau > jautęs alkį, o badavęs? Tu apie kurį badavimą? Apie kanibalistinį? Jeigu du žmones įmesi į šulinį ir pasakysi, kad jie ten 100% mirs, ar bus skirtumas, jeigu vienas užmuš kitą ir suris, o po to pats nugaiš? Ar tu pasakysi, kad jų elgesys buvo amoralus? Negalėsi pasakyt, nes šulinyje jie jau nebe žmonės, o gyvuliai, nes rezultatas jau aiškus. Jeigu tu pasakysi, kad tik likęs gyvas bus paleistas - tai jau ne natūralios aplinkybės moralei pasireikšti, o moralumo klausimas virsta ant tavo pečių. O visais likusiais atvejais, normaliais atvejais, kol viltis neprarasta, žmonės padės visas pastangas, kad iš tos situacijos ištrūkti kartu, vienas kitam padedant. O jeigu pakeliui viltis bus prarasta, tai tie, kurie turės daugiau vilties, palikti tuos, kurie jos neturės, turės pilną moralinę teisę. Kaip ir bet kuris normalus žmogus alkstančiam išties duonos riekę, o ne vaizduosis, kad anas reketuoja. Reikia pagaliau suprasti, kad saugumo ir išgyvenimo poreikių tenkinimas yra bazinės bet kurio gyvio funkcijos, ir geriausias būdas išvengti situacijų, kada jos ima viršų virš moralės - stengtis tokių nesukurti. Kad elementariai ir galutinai suvokti situaciją - pasidomėk Roso penkiukės mirties aplinkybėmis grįžtant iš Pietų Poliaus ekspedicijos, tai atsakys tavo klausimus apie badą.