>>>>>>>>>>>>>> Būtent, kad laikinai. Jei neesi aklas, matai kelio galą. Paskutiniame Verslo Klasės ar kurio ten žurnalo straipsnyje, ar ne Gruzijos socialinių reikalų ministras sugebėjo tiesiai, korespondentams, pasakyti tai, ko nedrįsta 100 kartų galingesnių valstybių valdžia - socialinis draudimas, paremtas gyventojų skaičiaus didėjimu (=> totaline žemdirbyste, skirta intensyviai ir ekstensyviai taikyti "išsunktos žemės" taktiką biosferos atžvilgiu) YRA DEFACTO MIRĘS. Ir bet kurių valstybių bandymas "pagerinti" situaciją didinant gimstamumą tik greitina neišvengiamą pabaigą. Todėl aš itin palaikau tokius bandytojus "gerinti" situaciją, nepaisant to, kad jie patys nesuvokia savo "pastangų" reikšmės, nes jie padės greičiau sukalti vinis į antvožą, ir tada mes galėsime atsakingai pradėti tolesnes sambūvio formų paieškas, remdamiesti karčia, bet būtina patirtimi. >>>>>>>>>>>>>> Nedarau iš nieko tragedijos. Jokios sistemos nėra amžinos, ir visuomenės priverstos taikytis prie pasikeitusios situacijos bei jas keisti. Ir nežinau kuria kryptimi eis lėšų perskirstymas. Galbūt jis tik didės. Juk darbo našumas vis kyla, vienas žmogus gali išmaitinti ir aprengti vis daugiau žmonių. Ir neabejoju, kad anksčiau ar vėliau įvyks dar viena technologinė revoliucija - visuotinė robotizacija. Tik rinkos ekonomika paremta tokiu principu, kad likusieji turi kurti kažkokius produktus ir teikti paslaugas (kartais ne tik kūrimui, bet ir rezultato reikalingumo įrodinėjimui reikia nemažai fantazijos), siekdami perskirstyti tą produktą ir išgyventi. Bet taip daromas didelis spaudimas gamtos ištekliams. Kitas kelias būtų didesnis perskirstymas "iš viršaus" ar griežtas darbo laiko ribojimas. Bet tokių valstybinių sistemų plėtrai kol kas trukdo jų tarpusavio konkurencija.