Atsimenu, motina dukart per metus - prieš Naujuosius ir, atrodo, prieš Gegužės šventes, gaudavo tokį deficitinį rinkinį - indelį baltarusiško majonezo, vengriškų žirnelių, kartais būdavo vengriškų arba bulgariškų pomidorų savam padaže indelis, atrodo, šprotų, dar kažko. Apelsinų tik didžiuosiuose miestuose galima buvo gauti, provincijoje niekada nebūdavo, pirmąkart bananą paragavau per sesers išleistuves. O ir tie produktai buvo - nors dukart į metus vartodavome tą baltarusišką majonezą, o ir vėliau atsiradusį lietuvišką, pirmą kartą majonezo skonį pajaučiau paragavęs "hellmans". Nuo to karto lietuviško nebepirkau, kol Kėdainiai nepradėjo normalaus gaminti. Rusijoje, ypač provincijoje, dar blogiau su maistu buvo. Atsimenu, kaip paauglys važiavau su tėvu ekskursijon į Leningradą. Pakely sustojome pavalgyti Pskove. Užeiname į pagrindinę valgyklą (o gal kavine vadinosi), įeiname - vienintelis patiekalas ant baltos duonos uždėtas keptas kiaušinis. Daugiau absoliučiai nieko. Pačiam Leningrade ieškojom kur geriau pavalgyti, apėjome daug šašlykinių, restoranų, visur kabo lentelė - "niet miasa". On 2012.04.25 15:19, Dainiushas wrote: > o atsimeni kas būdavo, kai kalėdoms reikdavo gaut silkės ir naujiems > metams apelsinų? :) > > > On 2012.04.25 09:32, RaR wrote: >> Tai jei manai jei rinka pilnai neveikia ir dėl to blogai - gal reikia >> daryti taip, kad ji veiktų, o ne siūlyti ją visai panaikinti? >> >> Dėl kiaušinių ir Velykų tai sovietiniais laikais prieš Velykas >> dažniausiai jie iš viso dingdavo. Juk penkmečio planas nereaguoja į >> pasikeitusius rinkos poreikius. O čia vienais metais prieš Velykas >> pabrango dėl įvairių priežasčių, beje, didele dalimi dėl valdžios >> direktyvų, ribojančių laisvą rinką - ir jau tragedija. >> >> >> >>