1. Ne visai taip (ar netgi kone visai ne taip). Liberalus kapitalizmas
remiasi konkurencijos principu - islieka gabiausi. Ne gosplanas/
fiureris/gensekas/imperatorius/ajatola nulems ka ir kiek gaminti,
ka ir kaip dainuoti, o rinka. Leidziama viskas kas nepriestarauja 
istatymams. Visi zmones gyvuliai savanaudziai ir telieka ta ju 
savanaudiskuma pasukti taip, kad pyrago butu prikepama tiek
jog uztektu padalyt tiems kas nesugeba kepti (idant visuomene
stabili isliktu). Nu ir prikepa gi vienok, jau simtmeciais tokia
"nehumaniska" sistema prikepa tiek, kad visems "idejiniams/
sudvasintiems/teisingiems" belieka is pavydo ir bado pirstelius grauztis.

Kas link monopoliu - jau RaR atsake. Zodziu ta pati konkurencijos
salyga: nesmaugsi monopoliu - nekonkurentabilus liksi, kaimynai suvalgys.

"CodeC" <co@co.co> wrote in message news:jn4ikc$72e$1@trimpas.omnitel.net...
> On 04/23/2012 10:57 PM, Alvidon wrote:
> 
>> Ir taip, tiek finansinej (pinigu srautai) tiek socialinej (sodros) srity permainos
>> neisvengiamos, bet tai niekaip ne the end, stabilumo nera gamtoje, stabilumo
>> nera visuomenej, stabilumas yra tik musu iliuzijose bei seniokiskuose
>> marazmatiniuose atsiminimuose. Ar pokyciai bus evoliuciniai ar revoliuciniai
>> - stai kur klausimas. IMHO evoliuciniai.
> 
> pabandysiu dar pateikti savo teiginius ir nuomone, kodel siuolaikinis 
> kapitalizmas turetu virsti socializmu.
> 
> 1. pirmiausia, tai mano nuomone tai jau vyksta ir ko gero is anskto 
> kapitalizmas uzprogramuotas tam. t.y. kapitalizmas asis yra kapitalas, 
> jo kaupimas, jo didinimas. ir tai neisvengiamai daroma globalizuojant, 
> monopolizuojant. t.y. kuo didesnis monopolis, tuo didesnis kapitalas, 
> tuo didesnis pelnas. konkreciu momentu, kolkas turim keleta atskiru 
> monopoliu, kurie vis dideja - maisto, energetikos, zemes ukio, prekybos.
> kai kurie yra jau labai dideli. jie kasdien apjungia ir suvalgo 
> smulkiuosius, nuperka arba sunaikina. monopoliu atstovai - verslininkai 
> - aktyviai dalyvauja politikoj, ja remia ne tik oficialiai, bet ir 
> neoficialiai. perka sau palankius sprendimus, ir tik su dar vieninteliu 
> tikslu - dar padidinti kapitala, isplesti itakos zona, sunaikinti 
> konkurentus, gauti didesni pelna. imho galima drasiai sakyt, kad ne tik 
> lietuvoj, bet ir daugelyje kitu kapitalistiniu saliu didzioji valdzios 
> dalis yra sudaryta is verslo atstovu, suinteresuotu grupiu. 
> suinteresuotos jos vieninteliu dalyku - savo verslo vystymu, siekiant 
> didesnio pelno.
> 
> 2. kaip tai virs socializmu? kolkas visi tie monopoliai valdzioje yra 
> neoficialiai. kainas reguliuoja, bet neoficialiai - valstybe ju 
> nereguliuoja, bet ir laisvos rinkos nera. nes beveik visur monopoliai.
> o kadangi monopoliai sudaryti esminese - svarbiausiose srityse (maistas 
> ir energetika), tai labai smarkiai itakoja visa visuomene, jos gyvenima, 
> galimybes, gerove. visuomene tampa nuo to priklausoma.
> tuo paciu, deja, atsiranda ir salutiniai dalykai - problemos, kurias 
> kapitalizmas bando suvaldyti senoviniu metodu - socialiniu draudimu :) 
> sita vieta man yra liksmiausia, neziurint to, kad tema ne pramogine.
> kolkas kapitalizmas klesti del to, kad naudos is pigios darbo jegos ir 
> islaidu problemoms spresti santykis teigiamas ir dar matyt pakankamai 
> didelis, kad kapitalistai juo tiketu ir sugebetu tai suvaldyt. deja, 
> imho, tas santykis teigiamas tik deka skolinimos. o skolinami yra 
> pinigai - virtuali vertybe, kuri niekuo neparemta is esmes savo verte 
> praras. kad suvokti kieno saskaita skolinama, man tiesa sakant ziniu 
> truksta, bet as netikiu, kad tai dar ilgai gali testis. gal tai butu 
> galima vadinti visiskai nerimtu argumentu, jei nebutu akivaizdu, kad tas 
> nuolatinis skolinimasis vadinamos sodros islaidoms dengti, problemos 
> nesprendia, priesingai - ji dideja. islaidos yra apgailetinos paskirties 
> - is esmes skirtos minimaliai pramaitinti burius islaikytiniu. ne ju 
> ugdymui, tobulinimui, ar siaip dvasinei gerovei. sodros deficito 
> saskaita uzdaromi vaiku bureliai, mokyklos, mazinamas ir taip 
> apgailetinas finansavimas ivairiems idejiniams, geroviniams ir 
> kulturiniams klubams, bureliams ir t.t. zmones tampa islaikytiniais, 
> laukia savo davinio, patys jos pasiimti ir uzsidibrti nei moka nei nori. 
> dar pridekim bent jau lietuvai aktualu visuomenes senejima, kai begales 
> jaunu zmoniu bega svetur. senius reik islaikyt, seniu isnaudot nelabai 
> gaunasi, seniai turi laiko bambet. zodziu apibendrinant - sodros 
> islaidos dideja, galimybes isnaudoti visuomene - mazeja. reiskia pelnas 
> mazeja. nepatenkintu sistema daugeja. valdzia jau dabar yra tik 
> simboline, del vaizdo. reali valdzia yra monopoliu rankose. kai 
> dabartine sistema pries toki taska, kad didziausiems monopoliams pelnas 
> tam zenkliai per mazas, sistema bus pakeista. manyciau ir pritarianciu 
> ir tikinciu pokyciais atsiras, kad paremti ir inicijuoti 'perestroika'. 
> nuprognozuoti ar ji bus taiki ar ne, turbut sunku. galbut tai 
> priklausys, kiek zemai leisis dabartine sistema, kada bus luzhio taskas.
> 
> 3. kodel kapitalistai patys turetu atsisakyt kapitalizmo?
> kazkur skaiciau idomia minti, kuri manau tiktu siuolaikiniam 
> kapitalizmui: geriausias kapitalizmas - tai centrinis socializmas.
> viskas vienose rankose, dydelis monopolis. isnaudojant galimybe 
> oficialiai nacionalizuoti dar islikusius paskutinius 'smulkiuju' 
> likucius. imho didzioji dalis darbo link to jau padaryta.
> ir manau kad liko tik uzbaigiamoji stadija - paruosti visuomene.
> tai manyciau yra ir bus daroma pasinaudojant monopoliu itaka sukeliant 
> visuomenes nepasitenkinima, pasipiktinima. veliau prisidengti 
> geradariais ir pamaitint pazadais talentu atsiras.
> sita varianta as vadinciau 'taikia' perestroika. jeigu kapitalistai 
> matys prasme ir nores socializmo.
> 
> 4. kitas kelias butu revoliucinis ir pasekme apskritai griuvusios 
> sistemos. toki aisku nuprognozuoti sunkiau, bet pafantazuoti scenarijus 
> galima. didejancios socialines problemos tam tikru momentu tiketina 
> pasieks kritini masta. kapitalistai nebesugebes islaikyt stabilios 
> sistemos, sistema sustos. del nedarbo, del kriminalu, del alkoholizmo, 
> del masines depresijos. tiek jauni kvaili radikalai, tiek seni rustus ir 
> gyvenimo nuvilti zmones GALI tapti nevaldoma problema. skolintu pinigu 
> nepavalgys, o gali buti, kad nieks ir nebeskolins. savarankiskumo nulis, 
> priklausomybe nuo visko didziule. rezultatas buriai alkanu, neuzimtu, 
> piktu zmoniu. stambiems kapitalistam pelno nieks nebegeneruoja, jie 
> (tiketina jau dabar, is anksto) saugiai kazkur atitraukia savo kapitala 
> ir trumpai tariant pasitraukia. valstybe lieka is esmes nevaldoma, nes 
> tie manekenai valdzioj realiai yra radioshow o ne valdzia. kas vyktu 
> toliau - fig znajet. manau gamtos desniais butu paremta - iskiltu 
> kazkokie stipriausi, vel formuotusi nauja valdzia, tiketina neapseinant 
> be smurto ir pan. kad siuolaikines visas pasaulis susijes ir nei viena 
> valstybe nera nepriklausoma teritorija nuo kitu - faktas. tai galimi ir 
> ivairus tarpvalstybiniai veiksmai, nesutarimai, uzgrobimai, pagalba ir t.t.
> 
> 
> reziume - as manau, kad kapitalizmas su socializmu yra tarsi du mirties 
> taskai svytuokles. o svytuokle nesustoja - vienas keicia kita ir vel is 
> naujo.