Dėl maisto ir kitų žaliavų kainų galima kaltinti visokius -izmus, bet problema čia yra fundamentalesnė. Visokie elektroniniai žaisliukai - tai tik žmogaus kūrybos rezultatas, o žinios niekada neišsenka jos tik gilėja, todėl visiškai normalu, kad laikui bėgant didesnį žinių paketą ar gilesnių žinių dėka pagamintą daiktą galima parduoti už tą pat ar mažesnę santykinę kainą. Pats gi metalo ar plastiko gabalas dažniausiai pigiau nekainuoja. Iškastinių energetinių žaliavų atsargos ar dirbamos žemės plotai pastaruoju metu beveik nedidėja. Gi visų tų išteklių vartojimas vis didėja dėl didėjančio gyventojų skaičiaus, ypač dėl didesnio esančių gyventojų vartojimo (ne tik vakarai, bet visų pirma Kinija, Indija), galiausiai dėl didėjančio tų žaisliukų asortimento, kuriems pagaminti ir naudoti reikia įvairiausių išteklių. Ir šio didėjimo nesugeba kompensuoti naujos taupančios ar generuojančios išteklius technologijos, todėl natūralu, kad žaliavos brangsta. Taigi, šiuo atveju mes, lietuviai, tikrai nuskriausti, o žaliavų turintys gali gyventi gerai ir mažiau dirbdami. Dėl daiktų ilgaamžiškumo ir vartojimo skatinimo - taip, yra tokia problema. Bet čia vėlgi ne kažkokia specifinė kapitalizmo problema - juk tas pats kapitalizmas savo laiku gamino gana geros kokybės ir ilgaamžius daiktus, bent jau žymiai geresnius ir patvaresnius, nei tuo pat metu sugebėdavo nukopijuoti socialistinis lageris. O kad finansininkai ir marketingistai sugeba daugumą žmonių įtikinti pirkti būtent tuos vienadienius blizgučius o ne rimtesnius ir ilgaamžiškesnius daiktus - tai jau tų marketingistų profesionalumo, šiuolaikinių technologijų ir žmonių silpnybių problema. Esant šiuolaikinėms technologijoms ir madoms įdomu būtų pamatyti kokio patvarumo ir kokybės produkciją sugebėtų pagaminti socialistinis lageris - juk jame net nereikia daiktu suvilioti pirkėją, svarbu įvykdyti (o dar geriau - viršyti) planą ir tai atraportuoti valdžiai. Suprantama, kad tokia produkcija gali būti ne tik kad nepatvari, bet ir apskritai pusiau veikianti, arba normaliai veikti gali tik valdžiai parodomas egzempliorius. O juk taip ir būdavo - paklausk ko nors, kam atminties dar visiškai neaptemdė nostalgija socialistinei jaunystei - papasakos. Dėl maisto kokybės socialistiniais laikais aš iš viso patylėsiu. Tiesą sakant, apie daugelio produktų kokybę niekas ir nesamprotaudavo, samprotaudavo apie tai, iš kur juos gauti. O kad rinkos sąlygomis gamintojai prisitaiko prie pirkėjo, norinčio pigiau ar tiesiog neišgalinčio brangiau - tikra tiesa. Dėl monetarinės politikos - kurioje šalyje ją vykdo privatus sektorius? Ar tu turi omeny kažką kitą kalbėdamas apie monetarinę politiką? 2012.04.24 13:12, CodeC rašė: > On 04/24/2012 12:20 PM, RaR wrote: >> Tavo samprotavimai labai primena Karlo Markso samprotavimus XIX a. > > zinau :) vis neprisiruosiu perskaityt bent pagrindiniu jo rastu. > >> Iš esmės dabar tikrai nėra taip blogai - technologijos vystosi ir kuria >> vis naujus žaislus bei automatizuoja eilę darbų, pasaulinio karo jau >> labai ilgai nebuvo, maisto ir kitų išteklių kol kas užtenka, o gyventojų >> skaičius linkęs stabilizuotis. Žmonės labiausiai nepatenkinti socialine > > nenoreciau 100% sutikti. technologiju vaisiai yra Maslou piramides > virsuje didziuma ateveju. tuo tarpu apatiniu - pagrindiniu - lygiu > poreikiai patenkinami kuo toliau, tuo prasciau. pvz maisto ir silumos > kaina yra siaubingai neadekvati visokiu elektronikos stebuklu kainai. > kodel? todel, kad elektronika gamina masinos, ju darbas pigus, greitai > atsiperka. zaliava pigi, jos kolkas netruksta. > pvz maisto atveju, stambejant monopoliams ir procesus automatizuojant, > kencia kokybe ir smarkiai. beto, tas automatizavimas naudingas > kapitalistams - monopoliams. atpigina darba, leidzia atsisakyti zmogaus > darbo jegos, tereikia keleto priziuretoju ir pardaveju. nauda didele, > bet ja pasiima vienos rankos. darbininkai neturi ka veikt ir laukia > pasalpos is sodros, kad veliau galetu nusipirkt to automatizuoto > monopolio produktu uz didele kaina. pasalpos duoda tiek, kad minimaliai > uztektu. ir pasirinkimu zmones nelabai turi. cia aisku supaprastintai. > apskritai viskam, kas negeneruoja tiesioginio pelno, finansavimas > karpomas, mazinamas ir isvis nutraukiamas. infrastruktura prasteja. kaip > pavyzdziai galetu buti keliu bukle, saugumas (kada matet > patruliuojancius pescisu policininkus?), medicinos paslaugos. kai ka > gali gauti is privaciu imoniu, bet kai kas vistiek neisvengiamai turi > buti valdoma centralizuotai - valdzios. ir tai daroma kuo toliau tuo > prasciau del 'lesu trukumo'. tai klausimas, kodel valstybes biudzetas > pastoviai deficitinis, kodel tu lesu truksta? kodel klesti nedarbas? ar > tai normalu? > beto, ne prabangos prekiu kokybe tragiskai blogeja. dauguma buities > prekiu yra absoliutus slamstas - vos ne vienkartiniai daiktai. jie > salyginai pigus, bet is tikruju tai neigiamai veikia ekonomika, todel > kad zmones isleidzia pinigus, ir labai greitai daikta ismeta, perka > nauja. tai medziagu svaistymas, beprasmis darbas gamyboje, aplinkos > tersimas, islaidos siuksliu tvarkymui - visam tam eikvojamos valstybes > lesos. o pelna kraunasi keletas zmoniu. valstybe nereguliuoja beveik nei > importo nei kokybes. visos garantijos yra juokingos ir daugeliui daiktu > net netaikomos. pinigai iskeliauja, visuomenei naudos nera. tai > kapitalizmo vaisiai. ir pagrinde tas veikia tik del niekuo nepadengtu > pinigu politikos. > beto, kai valstybes energetika privaciame sektoriuje, kai monetarine > politika privaciame sektoriuje - tai klausimas, ar apskritai teisinga > tokia sistema vadinti kapitalizmu. mano atveju tai jau yra uzmaskuotas > socializmas, kuris viena diena virs neuzmaskuotu. kaip ir sakiau - > kapitalistams geriausias kapitalizmas - centristinis socializmas, visas > kapitalas ir valdzia vienose rankose.