Tavo samprotavimai labai primena Karlo Markso samprotavimus XIX a. antroje pusėje. Šiaip jau iš tikrųjų po kelių dešimčių metų daug kur įvyko bruzdėjimai, perversmai, buvo bandomos įvairios naujos sistemos. Bet visos tos praeitame amžiuje atsiradusios sistemos nepasiteisino ir galiausiai žlugo, išliko tik modernizuotos senosios sistemos. Pvz. JAV XIX a. pabaigoje daugelis pramonės sričių buvo visiškai monopolizuotos, stambiausi magnatai turėjo labai didelę įtaką valstybės gyvenimui. Bet tada prezidentu tapo Teodoras Ruzveltas, labai greitai jis suskaidė tas monopolijas, smarkiai susilpnino magnatų įtaką. Po dar kelių dešimtmečių klestėjimo kilus pasaulinei krizei prezidentu tapo dar vienas Ruzveltas - Franklinas, kuris įvedė daug valstybės reguliavimo ir pajamų perskirstymo elementų. Daugelyje rinkos ekonomikos šalių buvo įvesta dar daugiau socialdemokratinių elementų, juos palaikė ir demokratijos išplėtimas, rinkimų teisės suteikimas praktiškai visiems gyventojų sluoksniams. Tokia modernizuota sistema sėkmingai gyvavo keletą dešimtmečių, kol valdžios smarkiai reguliuojamame viso pasaulio kapitalizme prisikaupė valstybės reguliavimo, perskirstymo ir išsikerojusios biurokratijos keliamų problemų. Tad praeito amžiaus pabaigoje eilėje šalių kapitalui vėl buvo nuimtas apynasris ir tai davė dar vieną postūmį pasaulio ekonomikai. Šiuo metu vėl prisikaupė mažiau kontroliuojamos sistemos sukeltų problemų, daugelyje šalių padidėjo socialinė nelygybė ir dėl to kyla nepasitenkinimas. Taigi, ir toliau klestės sistemos, kurios sugebės padaryti pakeitimus, labiausiai reikalingus šiuo metu. Dėl kažkokių naujų santvarkų - tai net jokių teorinių nesukurta, ką jau kalbėti apie jų įdiegimą. Viskas, ką siūlo visokie zeitgeist'ai - tai tas pats komunizmas, pavadintas kitais žodžiais. Bet jei tie komunizmai galėjo daug kam atrodyti labai patrauklūs prieš šimtmetį ir daugiau, kol jie dar nebuvo išbandyti, tai šiandieną reikia kad susikauptų kritinė itin bukų žmonių masė, kad vėl kažką panašaus norėtų išbandyti. Gali būti, kad žmonių kvailėjimas šiuo metu sparčiai vyksta, vis tik netikiu kad jau pasiektas toks kritinis lygis. Tai paskatinti gali nebent koks pasaulinis karas, kaip visada būdavo. Iš esmės dabar tikrai nėra taip blogai - technologijos vystosi ir kuria vis naujus žaislus bei automatizuoja eilę darbų, pasaulinio karo jau labai ilgai nebuvo, maisto ir kitų išteklių kol kas užtenka, o gyventojų skaičius linkęs stabilizuotis. Žmonės labiausiai nepatenkinti socialine nelygybe (kad kažkas turi daug daugiau ir tuo puikuojasi) bei per dideliu gyvenimo tempu - visi įsukti į tą gaminimo-vartojimo karuselę vargu ar labai padidinančią jų gerbūvį, bet smarkiai eikvojančią įvairius žemės išteklius ir išsunkiančia bei bukinančia patį žmogų. Galbūt, pažangios visuomenės vėl turėtų judėti didesnio produkto perskirstymo ir gyvenimo tempo lėtėjimo link, tik neaišku kaip tai padaryti globalizacijos ir visuotinės pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Kažkas visada nori daugiau, kitiems nepatinka, kad jie neturi tiek pat ir stengiasi neatsilikti, o stabdyti visus tuos bėgančius galima tik naudojant kažkokią prievartą. Ir ją panaudoja ne tie, kurie nenori bėgti - tokiems nelabai rūpi tas bėgimas, o tie, kurie nesuspėja paskui greitai bėgančius. Ir kuo greitesnis ir ilgesnis tas bėgimas, tuo daugiau tų atsilikusių, tuo labiau jie atsilieka, tuo didesnis jų noras stabdyti tą bėgimą. Gi sistema, naudojanti tą prievartą paprastai ne tik lėtina tą bėgimą, bet ir padaro jį neefektyviu, t.y. joje visi turi daugiau bėgti, kad nubėgtų tą patį atstumą. Priedo, atsiranda labai daug nebėgančių, bet besinaudojančių bėgikais. Taip ir vyksta periodiniai bėgimo stabdymai - išlaisvinimai. Tai čia tokia ekonomika esant tokiam žmogui-biologinei būtybei, mažai pasikeitusiam per pastaruosius keletą tūkstančių metų. Kaip keisis žmonių visuomenė dar smarkiau keičiantis gyvenamai aplinkai ir keičiantis pačiam žmogui kaip biologinei būtybei - niekas negali prognozuoti. O kad jis kryptingai keičia ir toliau smarkiai keis save ir savo gyvenamą aplinką - nėra jokių abejonių. On 2012.04.24 00:46, CodeC wrote: > On 04/23/2012 10:57 PM, Alvidon wrote: > >> Ir taip, tiek finansinej (pinigu srautai) tiek socialinej (sodros) >> srity permainos >> neisvengiamos, bet tai niekaip ne the end, stabilumo nera gamtoje, >> stabilumo >> nera visuomenej, stabilumas yra tik musu iliuzijose bei seniokiskuose >> marazmatiniuose atsiminimuose. Ar pokyciai bus evoliuciniai ar >> revoliuciniai >> - stai kur klausimas. IMHO evoliuciniai. > > pabandysiu dar pateikti savo teiginius ir nuomone, kodel siuolaikinis > kapitalizmas turetu virsti socializmu. > > 1. pirmiausia, tai mano nuomone tai jau vyksta ir ko gero is anskto > kapitalizmas uzprogramuotas tam. t.y. kapitalizmas asis yra kapitalas, > jo kaupimas, jo didinimas. ir tai neisvengiamai daroma globalizuojant, > monopolizuojant. t.y. kuo didesnis monopolis, tuo didesnis kapitalas, > tuo didesnis pelnas. konkreciu momentu, kolkas turim keleta atskiru > monopoliu, kurie vis dideja - maisto, energetikos, zemes ukio, prekybos. > kai kurie yra jau labai dideli. jie kasdien apjungia ir suvalgo > smulkiuosius, nuperka arba sunaikina. monopoliu atstovai - verslininkai > - aktyviai dalyvauja politikoj, ja remia ne tik oficialiai, bet ir > neoficialiai. perka sau palankius sprendimus, ir tik su dar vieninteliu > tikslu - dar padidinti kapitala, isplesti itakos zona, sunaikinti > konkurentus, gauti didesni pelna. imho galima drasiai sakyt, kad ne tik > lietuvoj, bet ir daugelyje kitu kapitalistiniu saliu didzioji valdzios > dalis yra sudaryta is verslo atstovu, suinteresuotu grupiu. > suinteresuotos jos vieninteliu dalyku - savo verslo vystymu, siekiant > didesnio pelno. > > 2. kaip tai virs socializmu? kolkas visi tie monopoliai valdzioje yra > neoficialiai. kainas reguliuoja, bet neoficialiai - valstybe ju > nereguliuoja, bet ir laisvos rinkos nera. nes beveik visur monopoliai. > o kadangi monopoliai sudaryti esminese - svarbiausiose srityse (maistas > ir energetika), tai labai smarkiai itakoja visa visuomene, jos gyvenima, > galimybes, gerove. visuomene tampa nuo to priklausoma. > tuo paciu, deja, atsiranda ir salutiniai dalykai - problemos, kurias > kapitalizmas bando suvaldyti senoviniu metodu - socialiniu draudimu :) > sita vieta man yra liksmiausia, neziurint to, kad tema ne pramogine. > kolkas kapitalizmas klesti del to, kad naudos is pigios darbo jegos ir > islaidu problemoms spresti santykis teigiamas ir dar matyt pakankamai > didelis, kad kapitalistai juo tiketu ir sugebetu tai suvaldyt. deja, > imho, tas santykis teigiamas tik deka skolinimos. o skolinami yra > pinigai - virtuali vertybe, kuri niekuo neparemta is esmes savo verte > praras. kad suvokti kieno saskaita skolinama, man tiesa sakant ziniu > truksta, bet as netikiu, kad tai dar ilgai gali testis. gal tai butu > galima vadinti visiskai nerimtu argumentu, jei nebutu akivaizdu, kad tas > nuolatinis skolinimasis vadinamos sodros islaidoms dengti, problemos > nesprendia, priesingai - ji dideja. islaidos yra apgailetinos paskirties > - is esmes skirtos minimaliai pramaitinti burius islaikytiniu. ne ju > ugdymui, tobulinimui, ar siaip dvasinei gerovei. sodros deficito > saskaita uzdaromi vaiku bureliai, mokyklos, mazinamas ir taip > apgailetinas finansavimas ivairiems idejiniams, geroviniams ir > kulturiniams klubams, bureliams ir t.t. zmones tampa islaikytiniais, > laukia savo davinio, patys jos pasiimti ir uzsidibrti nei moka nei nori. > dar pridekim bent jau lietuvai aktualu visuomenes senejima, kai begales > jaunu zmoniu bega svetur. senius reik islaikyt, seniu isnaudot nelabai > gaunasi, seniai turi laiko bambet. zodziu apibendrinant - sodros > islaidos dideja, galimybes isnaudoti visuomene - mazeja. reiskia pelnas > mazeja. nepatenkintu sistema daugeja. valdzia jau dabar yra tik > simboline, del vaizdo. reali valdzia yra monopoliu rankose. kai > dabartine sistema pries toki taska, kad didziausiems monopoliams pelnas > tam zenkliai per mazas, sistema bus pakeista. manyciau ir pritarianciu > ir tikinciu pokyciais atsiras, kad paremti ir inicijuoti 'perestroika'. > nuprognozuoti ar ji bus taiki ar ne, turbut sunku. galbut tai > priklausys, kiek zemai leisis dabartine sistema, kada bus luzhio taskas. > > 3. kodel kapitalistai patys turetu atsisakyt kapitalizmo? > kazkur skaiciau idomia minti, kuri manau tiktu siuolaikiniam > kapitalizmui: geriausias kapitalizmas - tai centrinis socializmas. > viskas vienose rankose, dydelis monopolis. isnaudojant galimybe > oficialiai nacionalizuoti dar islikusius paskutinius 'smulkiuju' > likucius. imho didzioji dalis darbo link to jau padaryta. > ir manau kad liko tik uzbaigiamoji stadija - paruosti visuomene. > tai manyciau yra ir bus daroma pasinaudojant monopoliu itaka sukeliant > visuomenes nepasitenkinima, pasipiktinima. veliau prisidengti > geradariais ir pamaitint pazadais talentu atsiras. > sita varianta as vadinciau 'taikia' perestroika. jeigu kapitalistai > matys prasme ir nores socializmo. > > 4. kitas kelias butu revoliucinis ir pasekme apskritai griuvusios > sistemos. toki aisku nuprognozuoti sunkiau, bet pafantazuoti scenarijus > galima. didejancios socialines problemos tam tikru momentu tiketina > pasieks kritini masta. kapitalistai nebesugebes islaikyt stabilios > sistemos, sistema sustos. del nedarbo, del kriminalu, del alkoholizmo, > del masines depresijos. tiek jauni kvaili radikalai, tiek seni rustus ir > gyvenimo nuvilti zmones GALI tapti nevaldoma problema. skolintu pinigu > nepavalgys, o gali buti, kad nieks ir nebeskolins. savarankiskumo nulis, > priklausomybe nuo visko didziule. rezultatas buriai alkanu, neuzimtu, > piktu zmoniu. stambiems kapitalistam pelno nieks nebegeneruoja, jie > (tiketina jau dabar, is anksto) saugiai kazkur atitraukia savo kapitala > ir trumpai tariant pasitraukia. valstybe lieka is esmes nevaldoma, nes > tie manekenai valdzioj realiai yra radioshow o ne valdzia. kas vyktu > toliau - fig znajet. manau gamtos desniais butu paremta - iskiltu > kazkokie stipriausi, vel formuotusi nauja valdzia, tiketina neapseinant > be smurto ir pan. kad siuolaikines visas pasaulis susijes ir nei viena > valstybe nera nepriklausoma teritorija nuo kitu - faktas. tai galimi ir > ivairus tarpvalstybiniai veiksmai, nesutarimai, uzgrobimai, pagalba ir t.t. > > > reziume - as manau, kad kapitalizmas su socializmu yra tarsi du mirties > taskai svytuokles. o svytuokle nesustoja - vienas keicia kita ir vel is > naujo.