> Valstybė tai piliečiai, valstybė be piliečių yra apvalus nulis. Taigi > valstybės nustatytos > taisyklės yra piliečių norų išraiška. Tai visiškai nepriklauso nuo to > prasmingi tie norai > ar beprasmiai. Jie tiesiog tokie. Na nebent jums valstybė asocijuojasi su > kažkuo kitu - valdininkais tarkim, bet tada apie demokratiją kalbėt tampa > sudėtinga. > Lietuva lyg vis dar demokratinė valstybė, taigi valstybės noras = piliečių > noras > = pirkėjų noras. Lygybės ženklas į abi puses. Visiškai sutinku su tuo. Niekas ir nesako, kad deputatai neturi teisės priimti kažkokių įstatymų, ar kad piliečiai neturi teisės išrinkti tokių deputatų. Bet diskutuoti apie priimamų sprendimų tikslingumą galima ir reikia. Ir kol didžioji dalis deputatų pataikaus žemiausiems rinkėjų instinktams, o ne bandys įrodyti šių instiktų tenkinimo žalą jiems patiems, tol mes trypčiosime vietoje. Aišku, vis tiek nuo rinkėjų priklauso ar jie rinks tuos, kurie sakys tik tai, kas malonu jiems girdėti, ar tuos, kurie sakys teisybę, tegu ir nelabai malonią. Politiku-populistu būti labai paprasta. Susirenki apklausų duomenis, ar dar surengi savas, ir partijos "programoje" įrašai siekius, kurie žmonėms labiausiai patinka, pvz.: grąžinti mirties bausmę; aplamai sugriežtinti bausmes už tokio tipo nusikaltimus, kurie pastaruoju metu sukėlė didelį rezonansą visuomenėje; kaip nors nubausti labai turtingus; uždrausti homoseksualus; padidinti pensijas; sumažinti mokesčius (tuos, kurie liečia daugumą, o kuriais apdedami kiti - padidinti) ir t.t. Ir nesvarbu, kad specialistai teigia, jog bent kai kurie iš šių veiksmų neišspręs problemų ar net pagilins jas. Tuo tarpu turėti savo viziją kaip pagerinti situaciją ir bandyti išaisškinti savo vizijos pranašumą paprastiems žmonėms yra daug sudėtingiau. > Prekybos centras yra sinonimas žodžiui turgus/turgaus prekeivis, tačiau jame > veikia > vietoje nepriklausomų subjektų pardavėjų - tiksliai sustyguota sistema, > kažkuo > panaši į turgaus prekeivių susitarimą "nuo pirmadienio visas šios veislės > bulves pardavinėsim po litą trisdešimt". Grubiai tariant prekybos centras > yra prekeivis valdantis tarkim 35% turgaus prekystalių (rinkos). O tu dažnai lankaisi turguje? Jei lankaisi, turėtum pastebėti, kad panašiai ir yra. Visame turguje visos to paties produkto kainos praktiškai vienodos. Dažniausiai šiek tiek brangiau ar pigiau pardavinėjamos tik geresnės ar prastesnės kokybės daržovės. Ir tai nulemia konkurencija. Panašiai yra ir prekybos centruose ar degalinėse, tik šiuo atveju tas turgus yra visa Lietuva, o turgaus pardavėjai - tie prekybos centrų ir degalinių tinklai. O šiaip kainų kitimą reguliuoja sąnaudos ir paklausa (antkainio komponentę). Tik kai kainos krenta - į tai dažniausiai žiūrima kaip į konkurencijos rezultatą, o kai kyla - kaip į kartelinį susitarimą, nors ir vienu ir kitu atveju konkurencija gali būti nepakitusi, o keitėsi tik sąnaudos arba paklausa. Juokingiausia, kad kai rinkoje pasirodo žaidėjas, siūlantis mažesnes kainas, kiti žaidėjai tuojau kreipiasi į deputatus, ir po to tie patys deputatai siūlo priemones kaip apriboti tą naują žaidėją, o savo veiksmus motyvuoja vėl tuo pačiu sąžiningos konkurencijos siekiu. >Taip pat > tame > pat turguje (rinkoje) yra dar 3 prekeiviai valdantys dar 35 % prekystalių. > Viso šie 4 prekeiviai uždengia 70% prekystalių. Lieka 30% prekystalių > kuriuose stovi bobute su pienu kurį perkate jūs. Jei bobutė dirba gerai ir pigiai, ji gali plėsti savo veiklą. Reikia nepamiršti, kad Maximų savininkai irgi kažkada buvo kaip tos bobutės. Juk keleto pirmųjų Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų jau nebėra (Pas Juozapą, Ekonomija ir kt.), juos pakeitė kiti. > Jau vien sakinys "Priverstinis antkainių ribos nustatymas būtų tolygus > valdžios > draudimui pirkėjams pirkti produktus už mažesnę nei nustatyta kainą" > yra loginis nonsensas. Tai yra draudimas parduoti už didesnį antkainį nei X Čia tu nesupratai ką turėjau omenyje rašydamas "tolygus". Tu rašei: "Antkainių įstatymas tai jungtinis pirkėjų susivienijimas derantis su oligopolinės rinkos pardavėjais" O aš atrašiau, kad derybos gali būti tik laisvanoriškos - pardavėjas siūlo savo kainą, pirkėjas su ja sutinka arba ne. Taigi, pirkėjų susivienijimas derantis dėl kainos būtų, pvz., prekybos centrų ignoravimas. Ribojant antkainius į dviejų derybininkų tarpą įsiterpia išorinė jėga (valdžia) ir liepia vienai pusei daryti taip, o ne kitaip. Todėl ir rašiau, kad vertimas uždėti ne didesnius nei nustatytus antkainius savo smurtinio įsikišimo į derybas pobūdžiu būtų tolygus vertimui pirkti už tam tikrą kainą. Apskritai, bet koks išorinės jėgos įsikišimas į dviejų subjektų derybos procesą siekiant priversti vieną derybų dalyvį elgtis vienaip ar kitaip, žlugdo laisvas derybas ir iškreipia rinką. Tai gali būti vertimas pardavėją parduoti ar parduoti tam tikrą (nedidesnę/nemažesnę) kainą , taikyti tam tikrą (nedidesnį/nemažesnį) antkainį, draudimas parduoti ir t.t. Pirkėjas irgi gali būti verčiamas pirkti ar pirkti už tam tikrą (nemažesnę/nedidesnę) kainą, jam gali būti draužiama pirkti ir t.t. > kaina mažint galima, tačiau didint - ne, nes tie 4 prekeiviai ir taip užima > pakankamą kiekį prekystalių turguje/rinkoje. Pagal visą ekonominę logiką - jei didini kainą, tai prekystalių kiekis turi tendenciją mažėti, o jei mažini - didėti. Todėl jei priversi tuos keturis prekeivius sumažinti kainą, tai tie smulkieji dar mažiau parduos ir turės palikti savo prekystalius. > Taip, iš paskos antkainių įstatymams jei prekybos centrai nesusipranta > ir pradeda gudrauti (vietoje susitaikymo su mažesniu pelnu ima imti pelną > kitu Pardavėjas negali tiesiog imti ir nusistatyti savo pelną. Antkainį jis gali nusistatyti kokį nori, bet pelnas priklauso nuo jo veiklos efektyvumo ir rinkos sąlygų. Nueik pas bet kurį verslininką, geriau sunkiai besiverčiantį ir paklausk, kodėl jis nepagudrauja ir nepasikelia savo pelno? Ar todėl, kad jis perdaug sąžiningas ir susipratęs, ar todėl, kad nesugeba to padaryti? > Neskaičiau, bet komentuoju. > Kai kuo primena "jus kvailys, čia aš vienas Tadas Blinda" stiliaus teiginius Pagrindiniai teiginiai man aiškūs, jei tame projekte yra svarbi viską keičianti detalė - parašyk. Neįsivaizduoju, kokia ji galėtų būti. Be to, diskutavau ne apie projektą, o apie prezidentės pasisakymą.