>> O ar koks nors gyvis gali pasirinkti būti jam ar nebūti savo genų įkaitu? >> Jis juo yra, kaip ir kitų gamtos dėsnių ir procesų įkaitas. Jokio > > Žmogus, dalinai gali. Tą gali patvirtinti pvz.: savižudybės fenomenas > (gamtoje - retenybė), arba pasirinkimas neturėti palikuonių, kada > palikuonių turėjimas gali jiems reikšti kančią. Todėl >žmogus (jei > platesnė savoka) dabar dauginasi ir memais - t.y. gali pvz.: turėdamas > paveldimą ligą, kuri jo paliknuonį paversti luošiu, pasirinkti įvaikinimą, > ir savo vertybes ir gyvenimo būdą >perduoti tiesiogiai genetiškai > nesusijusiam palikuoniui. > Tai toliau ir rašiau apie žmogų, kaip apie išimtį. Beje, ta išimtis iš esmės galioja tik šiuolaikinėms išsivysčiusioms visuomenėms. Iki tol žmogus galėjo tik geriau ir rafinuočiau įvykdyti savo genų keliamas užduotis. Sąmoningai apribodamas savo dauginimąsi, jis tą instinktą apgauna (t.y. jis jį vis tiek turi tenkinti, bet instinktas savo tikslų nepasiekia). >> pasirinkimo šiuo atveju nėra. Jei tavo genų kombinacija suteikia >> išgyventi >> ir turėti palikuonių esamomis sąlygomis - tokia kombinacija keliauja ir >> evoliucionuoja toliau, nepadeda išgyventi - išnyksti. > > Ribotai žiūrite. Aukščiau paaiškinau kodėl. Priedo dar yra toks > evoliucinis elgesys kaip "kinship selection", kada individas pagerina savo > gretutinių giminės palikuonių išlikimo šancus, pats >tiesioginių > palikuonių neturėdamas. Būdingas primatams ir kitiems aukšesnio > išsivystymo socialiniams padarams. Čia ne išimtis. Bendruomeninė elgsena ir altruizmas užprogramuoti genuose ir suteikia tam tikrai grupei su panašiu genų rinkiniu pranašumą konkurencinėje kovoje. Ryškiausi pavyzdžiai - bitės, skruzdėlės, net ir visi daugialąsčiai organizmai - visos somatinės ląstelės tarnauja lytinėse ląstelėse esančių genų perdavimui kitoms kartoms ir žūna. >> kūryboje klydo, kur buvo teisus nuspręs jos didenybė Atranka. Visko >> numatyti > > Tai jau taip. Bet kasdieniniuose savo sprendimuose elgiamės taip, lyg ta > atranka negaliotų, vėl orveliška dvejamintė :-\ Kasdieniniuose savo sprendimuose vadovaujamės turimomis žiniomis ir logika. Ir tai visiškai normalu. Negalime koreguoti savo veiklos pagal tai ko nežinome ir negalime numatyti. >> O tai kokį kitokį tikslą dar gali turėti sveikatos apsauga? Ir kaip > > Savaime suprantama - išlaikyti sveikatingumą, bet ne pratęsti gyvenimą. > Gyvenimo pratęsimo mokslai su sveikatos apsauga niekaip nesusiję. Anokia > čia prasmė ir laimė gyventi koncervo >gyvenimą. Visuomėnė, kuri stengiasi > sukurti auksinio pensininko gyvenimo siektiną maksimą, pasikars pati ant > savo išradimo, nes neenergingai ir neproduktyviai visuomenės daliai > tarnaus >mažesnė, bet dar vos beišgalinti ką nors padaryti visuomenės > dalis. Man nebūtų keista, jei jaunimas artimoje ateityje pasakytų "fuck > jūsų pensijas", defoltinam mes jūsų sistemą. Niekaip negaliu sutikti. Sveikatos apsaugos pagrindinis tikslas yra pratęsti gyvenimą. Kartu - ir to gyvenimo kokybę. >> Aišku, tos priemonės nėra būtinos. Jau rašiau, kad kiekvieno gyvio >> populiacijos dydį natūraliai riboja tik jam prieinami ištekliai ir juos >> naikinantys priešai. Savęs riboti niekam nereikia ir nėra tikslinga - >> tavo >> neišnaudotais resursais naudojasi kiti. > > Taip, tai galioja tiems gyviams, kurie veikia ekosistemos rėmuose. Dabar > mes neveikiame, bet trumpame laikotarpyje. Ekosistemos pajungtos mūsų > poreikiams. Mes ir toliau veikiame ekosistemos rėmuose. Į kosmosą kol kas nepersikėlėme. O žemės gyvybės istorijoje buvo organizmų, žymiai labiau pakeitusių tą ekosistemą nei žmogus. Bet apie tai jau kažkada diskutavome. >> kai kurių genų įkaitu) - tai didžiulis žmogaus skirtumas nuo gyvūnų. >> Žmogaus, kaip rūšies tobulėjimui tai gal tik į blogą, bet gyvenimui >> suteikia >> daug komforto. > > Būtent. Komfortas - gamtoje laikina būsena, kuri būna tik kaip vyšnia ant > pyrago, už sugebėjimą visų pirma pasidaryti tą pyragą. Bet vėlgi > reziumuojant į antkainius - darykit ką norit, bet >mažinkite maisto > reguliavimą. Geriau jau jis brangus ir geriau jau neprivalgyti ir > pabadauti, tik sveikiau. > Manau, jei tavo tikslas toks, turėtum būti už reguliavimą. Brangumas dar pusė velnio, bet kai kainas pradedi reguliuoti, to maisto dažnai aplamai pradeda trūkti. Kaip kažkada pasakė Nobelio ekonomikos premijos laureatas Milton'as Friedman'as: "We economists don't know much, but we do know how to create a shortage. If you want to create a shortage of tomatoes, for example, just pass a law that retailers can't sell tomatoes for more than two cents per pound. Instantly you'll have a tomato shortage. It's the same with oil or gas." > Jūs apie ką? Kad "kinai" dauginasi ir braunasi pas "mus". Bet gi aš kaip > tik tą ir turėjau omeyje. Tarkime taip - vakarų civilizacijų pilietis > turi: > > 1. stogą virš galvos. neretai du. Ir ne tik tokį, kur nevarva, bet kur dar > ir pusė giminės po atominio karo tilptų. > 2. 1-2 automobilius. > 3. atostogas per metus bent kartą užsienyje. > 4. lengvai prieinamą sveikatos apsaugą, mokslą, ir etc. > .... <dedam dar ką norim> > N. 2 arba <2 statistinius palikuonis. > > Kinas, kuris kilęs iš Kinijos provicijos ir yra esminis "endless suply of > cheap labour force" sandas, neturi 1-4 punktų, bet turi N+1 palikuonį. > > Vakarietis nori gerai gyventi, bet mažai dirbti. Todėl kinas dirba > vakariečiui, ne atvirkščiai [vėlgi, bent trumpame laikotarpyje]. Kinas > galės dirbti vakariečiui tol, kol jis bus PIGUS. Kad jis būtų >pigus, jų > turi būti daug. Kad jų būtų daug, jie turi misti viskuo, kad juda, > plaukia, skrenda, šokuoja ar šliaužia - tokia net jų suknistos virtuvės > esmė. Sugebėjimas misti viskuo ir daug, ir >atsikovoti mitybos naujus > arealus [likusios ekosistemos dalies sąskaita] savaime suponuoja vislumą. > Ergo, vakariečiai importuoja kiniečių darbo vaisius (~= vakarietišką > vartotojišką gyvenimo >būdą), o eksportuoja savo vislumą (nesirenka > gimdyti palikuonių, kad nevirstų kinais). Kinai, atvirkščiai, renkasi > "importuoti" savybę "vislumas" ir eksportuoti pašalinį [jiems, bent > trumpame >laikotarpyje] produktą "vakarietiškas gyvenimo būdas". Bet > kuriuo atveju, bendras sistemos (pasaulio mastu) vislumas rušiai "žmogus" > NEKRENTA, o AUGA. Jis auga SĄSKAITA likusios >ekosistemos narių, ypač > aukšųjų plėšrūnų, tada vidurinės mitybinės grandies plėšrūnų. Aš esu tik > tikras tuo, kada mes pereisime prie planktono (nes auštesnes maitinimo > grandinis būsime >arba suriję arba nustūmę nuo jų įprastinių mitybos > grandinių), žmogiškumo jau nebus likę. Kad suprastumėte mano poziciją, > siūlau pasižiūrėti finalinį žmogaus vystomosi etapą ir jo mitybos >bazę - > ekranizuotą distopiją "Soilent green". Dėl gyvenimo lygio skirtumo - viskas taip. Bet nesutinku, kad kinas dirba vakariečiui - kinas dirba sau. Jei jis ką nors gamina vakariečiui, tai gauna iš jo technologijas, gerą valdymą, galiausiai už gautus pinigus perka žaliavas iš trečių šalių. Juk viskas vyksta savanorišku "pirk-parduok" principu, o ne kažkas kažkam vergauja. Be to ir pats rašei, kad vakariečiai jau gyvena labai gerai. Ir drįsčiau pastebėti, kad jie didžiąją tos gerovės dalį susikūrė, kada kinai dar sėdėjo už devynių užraktų. Dabar kinai perima vakarietišką sistemą bei technologijas ir labai sparčiai vystosi. Ir taip vystysis tol, kol jų gyvenimo lygis priartės prie vakarietiško. Aišku, iš čia ir labai didelis spaudimas žemės ištekliams. Reikia tik tikėtis, kad perėmę vakarietišką gyvenimo būdą, jie perims ir vakarietiškas demografines tendencijas. Kol kas viskas ta linkme ir juda. > >> Antra - visiškai >> akivaizdu, kad nustojus didėti gyventojų skaičiui, smarkiai sumažėja ir >> tos >> populiacijos poreikis išteklių didėjimui. > > Da blin, gamtoje - taip, bet žmonių civilizacijos padarui tai negalioja > [trumpame laikotarpyje]. Iš esmės galioja, nes pamatiniai poreikiai seniai patenkinti ir iš esmės nedidėja. O kai iškyla grėsmė pamatiniams poreikiams dėl besaikio išteklių naudojimo pramogoms, žmogus gali atsisakyti dalies pramogų ar jas pakeisti tokiomis, kurios reikalauja mažiau išteklių. Ko nors taupymas darosi net madingas.