"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:i9cr7o$7mh$2@trimpas.omnitel.net...
> 
>> Arba sekdamas varžovų-lemingų mastysena pralaimėti ne tik jiems, bet 
>> pralaimėti rūšies atžvilgiu apskritai. Būti savo genų įkaitu - įdomus 
>> pasirinkimas, ne vieną rūšį nuvedęs prie išnykimo.
> 
> 
> O ar koks nors gyvis gali pasirinkti būti jam ar nebūti savo genų įkaitu?
> Jis juo yra, kaip ir kitų gamtos dėsnių ir procesų įkaitas. Jokio 

Žmogus, dalinai gali. Tą gali patvirtinti pvz.: savižudybės fenomenas (gamtoje - retenybė), arba pasirinkimas neturėti palikuonių, kada palikuonių turėjimas gali jiems reikšti kančią. Todėl žmogus (jei platesnė savoka) dabar dauginasi ir memais - t.y. gali pvz.: turėdamas paveldimą ligą, kuri jo paliknuonį paversti luošiu, pasirinkti įvaikinimą, ir savo vertybes ir gyvenimo būdą perduoti tiesiogiai genetiškai nesusijusiam palikuoniui.

> pasirinkimo šiuo atveju nėra. Jei tavo genų kombinacija suteikia išgyventi 
> ir turėti palikuonių esamomis sąlygomis - tokia kombinacija keliauja ir 
> evoliucionuoja toliau, nepadeda išgyventi - išnyksti.

Ribotai žiūrite. Aukščiau paaiškinau kodėl. Priedo dar yra toks evoliucinis elgesys kaip "kinship selection", kada individas pagerina savo gretutinių giminės palikuonių išlikimo šancus, pats tiesioginių palikuonių neturėdamas. Būdingas primatams ir kitiems aukšesnio išsivystymo socialiniams padarams.

> kūryboje klydo, kur buvo teisus nuspręs jos didenybė Atranka. Visko numatyti 

Tai jau taip. Bet kasdieniniuose savo sprendimuose elgiamės taip, lyg ta atranka negaliotų, vėl orveliška dvejamintė :-\

> O tai kokį kitokį tikslą dar gali turėti sveikatos apsauga? Ir kaip 

Savaime suprantama - išlaikyti sveikatingumą, bet ne pratęsti gyvenimą. Gyvenimo pratęsimo mokslai su sveikatos apsauga niekaip nesusiję. Anokia čia prasmė ir laimė gyventi koncervo gyvenimą. Visuomėnė, kuri stengiasi sukurti auksinio pensininko gyvenimo siektiną maksimą, pasikars pati ant savo išradimo, nes neenergingai ir neproduktyviai visuomenės daliai tarnaus mažesnė, bet dar vos beišgalinti ką nors padaryti visuomenės dalis. Man nebūtų keista, jei jaunimas artimoje ateityje pasakytų "fuck jūsų pensijas", defoltinam mes jūsų sistemą.

> Aišku, tos priemonės nėra būtinos. Jau rašiau, kad kiekvieno gyvio 
> populiacijos dydį natūraliai riboja tik jam prieinami ištekliai ir juos 
> naikinantys priešai. Savęs riboti niekam nereikia ir nėra tikslinga - tavo 
> neišnaudotais resursais naudojasi kiti.

Taip, tai galioja tiems gyviams, kurie veikia ekosistemos rėmuose. Dabar mes neveikiame, bet trumpame laikotarpyje. Ekosistemos pajungtos mūsų poreikiams.

> kai kurių genų įkaitu) - tai didžiulis žmogaus skirtumas nuo gyvūnų. 
> Žmogaus, kaip rūšies tobulėjimui tai gal tik į blogą, bet gyvenimui suteikia 
> daug komforto.

Būtent. Komfortas - gamtoje laikina būsena, kuri būna tik kaip vyšnia ant pyrago, už sugebėjimą visų pirma pasidaryti tą pyragą. Bet vėlgi reziumuojant į antkainius - darykit ką norit, bet mažinkite maisto reguliavimą. Geriau jau jis brangus ir geriau jau neprivalgyti ir pabadauti, tik sveikiau.

> Visų pirma teiginys apie kažkokį vakarietiškos civilizacijos vislumo 
> pertekliaus eksportą į besivystančias šalis man skamba absurdiškai - juk jei 
> kokį eksportą ir matome, tai jo kryptis priešinga.

Jūs apie ką? Kad "kinai" dauginasi ir braunasi pas "mus". Bet gi aš kaip tik tą ir turėjau omeyje. Tarkime taip - vakarų civilizacijų pilietis turi:

1. stogą virš galvos. neretai du. Ir ne tik tokį, kur nevarva, bet kur dar ir pusė giminės po atominio karo tilptų.
2. 1-2 automobilius.
3. atostogas per metus bent kartą užsienyje.
4. lengvai prieinamą sveikatos apsaugą, mokslą, ir etc.
.... <dedam dar ką norim>
N. 2 arba <2 statistinius palikuonis.

Kinas, kuris kilęs iš Kinijos provicijos ir yra esminis "endless suply of cheap labour force" sandas, neturi 1-4 punktų, bet turi N+1 palikuonį.

Vakarietis nori gerai gyventi, bet mažai dirbti. Todėl kinas dirba vakariečiui, ne atvirkščiai [vėlgi, bent trumpame laikotarpyje]. Kinas galės dirbti vakariečiui tol, kol jis bus PIGUS. Kad jis būtų pigus, jų turi būti daug. Kad jų būtų daug, jie turi misti viskuo, kad juda, plaukia, skrenda, šokuoja ar šliaužia - tokia net jų suknistos virtuvės esmė. Sugebėjimas misti viskuo ir daug, ir atsikovoti mitybos naujus arealus [likusios ekosistemos dalies sąskaita] savaime suponuoja vislumą. Ergo, vakariečiai importuoja kiniečių darbo vaisius (~= vakarietišką vartotojišką gyvenimo būdą), o eksportuoja savo vislumą (nesirenka gimdyti palikuonių, kad nevirstų kinais). Kinai, atvirkščiai, renkasi "importuoti" savybę "vislumas" ir eksportuoti pašalinį [jiems, bent trumpame laikotarpyje] produktą "vakarietiškas gyvenimo būdas". Bet kuriuo atveju, bendras sistemos (pasaulio mastu) vislumas rušiai "žmogus" NEKRENTA, o AUGA. Jis auga SĄSKAITA likusios ekosistemos narių, ypač aukšųjų plėšrūnų, tada vidurinės mitybinės grandies plėšrūnų. Aš esu tik tikras tuo, kada mes pereisime prie planktono (nes auštesnes maitinimo grandinis būsime arba suriję arba nustūmę nuo jų įprastinių mitybos grandinių), žmogiškumo jau nebus likę. Kad suprastumėte mano poziciją, siūlau pasižiūrėti finalinį žmogaus vystomosi etapą ir jo mitybos bazę - ekranizuotą distopiją "Soilent green".

> Antra - visiškai 
> akivaizdu, kad nustojus didėti gyventojų skaičiui, smarkiai sumažėja ir tos 
> populiacijos poreikis išteklių didėjimui.

Da blin, gamtoje - taip, bet žmonių civilizacijos padarui tai negalioja [trumpame laikotarpyje].