Taip, metodas. Visiškai nesvarbu iš kur tas genas atsirado - dėl natūralių mutacijų, dėl žmogaus sukeltų atsitiktinių mutacijų, dėl to, kad tą geną pernešė koks nors virusas ar žmogus. Svarbu kokias savybes augalui suteikia tas genas. Ir kažkokias pasekmes gali sukelti tik konkretus augalo požymis, o ne tai, kokiu būdu jis tą požymi įgavo. Kad antiGMO aktyvistai kovoja prieš patį metodą, akivaizdu ir iš to, kad jie kovoja ir prieš tokius GM augalus, kuriems neperkeltas joks genas iš kito organizmo, o tik sugadintas ar kiek pakeistas jų pačių genas, ar perneštas juos užkrečiančios bakterijos genas, kas pastoviai vyksta gamtoje. Šiaip jau vienos rūšies genai į kitos rūšies genus irgi keičiasi gamtoje, tik tam reikalingas ilgesnis evoliucijos laikas (priklausomai nuo rūšių skirtingumo) ir atitinkamos krypties atranka. 2011.04.05 11:21, Dex rašė: > tada dar reikėtų apsibrėžti, kas yra metodas. Tai, kokkiu būdu išaunamas > genas (ar kaip ten), man tai yra sulygintina su skalpeliu duotoje > analogijoje. > > Tačiau tai, kad pomidore atsiranda žuvies genas - tai metodas ar ne? > > Dex > > 2011.04.05 11:17, RaR rašė: >> O aš būtent ir oponuoju tiems, kas ginčija patį metodą, teigia kad >> "genetiškai modifikuoti augalai yra automatiškai pavojingesni už >> tradicinės selekcijos būdu išvestą augalą". Aš teigiu, kad reikia imti >> kiekvieną veislę (o ir natūraliai atsiradusią rūšį) ir žiūrėti, kokie >> jos požymiai realiai gali būti (ar yra) žalingi ar naudingi tam ar anam. >> Vienoje žinutėje pateikiau ir trumpą GM augalų su trimis šiuo metu >> plačiai naudojamais modifikacijų tipais pavojingumo analizę. >> >> Tų, kurie neginčija paties metodo, teiginių nelaikau absurdiškais. Dėl >> kiekvieno GM augalo ir kiekvienos modifikacijos gali būti konkreti, >> argumentuota diskusija. >> >>