"Nevogti kaimyno bulviu. Bet tavo klausima galima iskelti ir taip - ka daryti kaimynui, kuris nenori naudoti tavo auginamos veisles bulviu? Gal jam atrodo, kad tavo auginama veisle yra nuodinga ir gali isplisti?" wild canola atveju mokslininkai irgi taip mane buvo 100 proc uztikrinti - nesikryzmins rezultatas, deja TIPISHKAS GMO mokslininku "provalas" .... "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:in1io0$75p$1@trimpas.omnitel.net... >> Jei GMO nenaudoji, tai ir neaugini. > As auginu ekologines bulves, mano kaimynas augina GMO bulves. Kaip man > neauginant GMO nenaudoti GMO? Nevogti kaimyno bulviu. Bet tavo klausima galima iskelti ir taip - ka daryti kaimynui, kuris nenori naudoti tavo auginamos veisles bulviu? Gal jam atrodo, kad tavo auginama veisle yra nuodinga ir gali isplisti? >> O GM budu sukurtos veisles niekuo is principo nesiskiria nuo tradicines >> selekcijos sukurtu. > Va kai butent sita "niekuo is principo nesiskiria" pagrisit moksliskai, > pereisiu i GMO salininku gretas. Kokia metodika remiantis padaryta tokia > isvada? Kur paskaityti tyrimu duomenis? Tai tu pagrisk kuo is principo skiriasi. Kadangi mokslininkai to mistinio "principinio skirtumo" nemato, tai nera ir ko tirti. Mokslininkai daugiau maziau tiksliai zino kuo modifikuota veisle skiriasi nuo tos, is kurios ji gauta - istatytu ar sugadintu genu ir pan. Tuo tarpu tam, kad atsakyti i klausima kuo skiriasi viena nuo kitos tradicines selekcijos budu isvestos veisles reiketu labai ilgu, brangiu ir sudetingu tyrimu. O dar neseniai tai is viso nebuvo imanoma. Sakysi tradicines veisles seniai isbandytos? Bet ir jos kazkada buvo visiskai naujos ir pastoviai kuriamos dabar. Daugumai ne GM veisliu ne daugiau nei keliasdesimt metu. > > Patekes i laukine gamta bet koks kulturinis augalas neisigali, nes > neatlaiko >> laukiniu rusiu konkurencijos arba sulaukeja - t.y. praranda zmogaus jam >> suteiktus pozymius. > > Naturaliu - evoliucijos - budu isvedamos veisles turi tokiu paciu > naturaliu budu evoliucionuojancius gamtinius konkurentus ir priesus, > todel nusistovi naturali pusiausvyra. > Jei veisles isvedi GMO - reiskia naturalus priesai neturi jokiu sansu. > Nebent per sezona sugeba evoliucionuoti iki visiskai naujos rusies. Cia > nebent mikroorganizmai? Kokiu naturaliu evoliucijos budu? Kazka kliedi. Naturali evoliucija vyksta nesikisant zmogui, ir jos deka atsiranda laukines rusys. Zmogus isveda ir atrenka tik veisles, turincias jam naudingus pozymius, bet ne prisitaikymui gamtoje. Todel zmogus savo kurinius turi pastoviai priziureti ir saugoti. Ir GM, ir tradicines selekcijos atveju zmogus atsirenka jam naudingus pozymius. Tik GM budu jis kintamuma sukuria kryptingai, o tradiciniu budu - atsitiktinai. >> Ir aplamai tuos vienos ar kitos rusies isiverzimus i nauja nisa >> "ekologinemis katastrofomis" galima vadinti tik vertinant subjektyviai >> is labai siauro laiko tarpo. Rusiu migravimas ir isigalejimas naujose >> nisose Zemeje vyko nuo pat gyvybes atsiradimo, ir kiekviena toki ivyki >> galima vadinti didesne ar mazesne katastrofa. Buvo ir labai dideliu, kai >> isnykdavo istisos dominuojancios gyvunu grupes, kai organizmai >> negriztamai pakeisdavo Zemes klimata ir net atmosferos sudeti. Gamtoje >> viskas keiciasi, ir to niekaip negali sustabdyti. > ??? > Perfrazavus sita teigini - kam reikalinga policija, teismai, kalejimai, > juk zmogzudziu ir vagiu buvo visais laikais ir visose kulturose? Nematau analogijos. Kas yra gamtos policija, teismai, kalejimai ir t.t.? >> Cernobylio ar Fukusimas reaktoriu saugumas buvo grindziamas ne kokiomis >> nors mokslinemis teorijomis - mokslas niekada neneige, kad branduoliniu >> reaktoriu kuras yra radioaktyvus ir kad radioaktyvumas turi poveiki >> zmogaus sveikatai. Atvirksciai - jis ta atrado ir irode. Saugumas >> grindziamas projektuotoju ir inzinieriu paskaiciavimais, darbu kokybe, >> prisideda ir ekonominiai sumetimai. Tokius dalykus projektuodami visada >> renkasi tarp didesnio saugumo ir lesu, kuriu reikia tam saugumui >> uztikrinti. Galetu padaryti ir daug saugesne, bet tada ji niekada >> neatsipirktu. Bet ir su tuo kas yra pridaro klaidu ar ka nors atlieka >> aplaidziai. > Butent. > O kas sake visu pirma turi atsipirkti? > Nesugebi pastatyti elektrines taip, kad nesprogtu - eini statyti tai, ka > sugebi, ir toliau grauzti teorijos. > Sugebi pastatyti elektrine taip, kad nesprogtu, bet niekad neatsipirks - > statai politiniams ar kariniams tikslams. > Sugebi pastatyt elektrine taip, kad nesprogtu, ir dar atsipirktu - > didziausia pagarba, sveikinu zmogu, galinti uzdirbti milijonus savo protu. Tai matai, problema yra ta, kad inzinieriai ir projektuotojai galvoja, kad sugeba padaryti taip, kad nesprogtu ir atsipirktu, ir itikina tuo kitus. Siaip zmogaus klaidu ir aplaidumo pasitaiko ne tik branduolineje energetikoje - ju pilna visose srityse. Asmeniskai, as irgi skeptiskai nusiteikes atomines energetikos atzvilgiu ir priklausau tai mazumai, kuri nepritaria IAE naujojo reaktoriaus statybai. Apie Baltarusijos AE is viso neturiu zodziu, svarstau net apie issikelima is Vilniaus. > O tamsta kazkodel aiskinat kad jei sauguma uztikrinti per brangu - > reiskia jo uztikrinti nereikia? Gal gali pacituoti kur as taip issireiskiau? Tiesiog realybe tokia, kad nuo visu atveju apsidrausti negali, nustatomos kazkokios normos, kurias stengiamasi patenkinti, bet jei projektuosi sauguma, uztikrinant 10 kartu didesnes saugumo normas nei reikalaujama, tokia elektrine del neapsimokejimo is viso nebus statoma. O ar keliai ir automobiliai yra visiskai saugus? Juk saugiausia butu, jei visi keliai butu vienkrypcio judejimo, gerai apsviesti, sildomi, su stogu, o ju krastai iskloti pagalvemis. Tai jei tokius tiesti per brangu, gal geriau jokiu netiesti? >> Jei inzinierius suprojektuoja varikli, kuris neuzsiveda arba sprogsta, >> nereiskia, kad mokslo atrasti desniai, kuriais pagristas tokio variklio >> darbas, yra neteisingi. > Sudeliojam, apie ka gincijames. > Mokslininku tyrimai laboratorijose - valio. > Komercines laboratorijos, auginancios konkretaus zmogaus organa > persodinimui - valio. > Pramonines gamyklos, kur auginamos GMO pagerintos vistos, kuriu > krutineles sudaro 80% svorio - hm... Bet kol as galiu rinktis, tol valio. > Leidziam GMO i visas ekosistemas nekontroliuojamai, nes kontroliuot > labai brangu - skamba labai nerimtai. O prie sito pridejus visus > papildomus faktus - GMO stumejas yra monopolis, kuris turi labai didele > itaka valdzioje, kuri turetu ji kontroliuot, plius pradeda sklisti > negeras kvapas del kysiu ir t.t. - cia jau labai GRIEZTAI NE. Kodel nekeli klausimo del kitu zmogaus isvestu veisliu nekontroliuojamo plitimo? Ir ar tokia problema aktuali? Kadangi genu inzinerijos budu i tas pacias veisles ivedamas dazniausiai vienas ar keli genai, o ne sukuriamas kazkoks superprisitaikantis visus zudantis monstras (tokio ir nemoka sukurti), tai ir jokios naujos problemos neiskyla. Kol kas problemos del GMO kyla tik kai kuriu garsiai rekianciu veikeju galvose, Korupcija ir t.t. - jei yra sioje srityje kazkokiu problemu, jos nieko nesiskiria nuo kitu tokiu pat. Del monopolio, tai naujoje srityje dazniausiai kas nors issiverzia i prieki. Bet konkurentu, nors jie ir veluoja, jau yra nemazai. Ir isitikines, kad ju bus daug. GM augalams sukurti nereikia tiek daug lesu, kiek pastatyti procesoriu gamyklai ar net sukurti nauja chemini vaista. Ir juos kuria tikrai labai daug kas. >> Nepagalvoji, kodel visa elektra neisgaunama vien is vejo ir saules >> jegainiu, o naudojama branduoline energetika, tersiamas oras deginant >> iskastini kura ir t.t.? Del labai paprasto dalyko - kainos. Jeigu staiga >> atsisakytume iskastinio ar branduolinio kuro, tektu ir dar labai daug ko >> atsisakyti, o zmones to nenori. > Cia jau ne i tema, bet ar tikrai kaina? O gal energijos tankis? Jei > elektromobili krauni 8h, vienu pakrovimu gali nuvaziuoti 150 km - kiek > laiko vaziuosi is Vilniaus i Palanga ir atgal? Net jei bus pigiau? > Lygiai toks pat klausimas - kodel reikia moketi pinigus uz kanalizacija? > Pilk viska per langa - kaina bus daug geresne? Galiausiai viskas vis tiek susiveda i kaina ir patoguma. Beje, as irgi uz atsinaujinancias, maziau tersiancias technologijas. Ir isitikines, kad genu inzinerija - labai svarbus tu technologiju kurimo irankis.