> > Man atrodo, akivaizdu, kad kai moki pagamint, > tai kažkiek supranti kaip tai veikia, jei ne - ne. Nelabai suprantu prie ko čia. Bet tai nėra tiesa. Žvelgiant siaurai, tai netgi programavime sprendžiant itin sudėtingus uždavinius vis labiau įsigali nealgoritminiai o genetiniai, evoliuciniai, neuroninių tinklų metodai. T.y. žmogus žino kaip sukurti kintamumą ir kaip atsirinkti norimą produktą, o kaip tiksliai veika tokiu būdu sukurtas produktas jis gali bandyti aiškintis jau po to. Kalbant apie biologinius metodus - tai kasdienybė, pavyzdžiui ir ta pati tradicinė selekcija. Žvelgiant plačiai, tai žmogus visada keičia tik dalelę jį supančios aplinkos, kažkiek suprasdamas tos dalelės veikimą arba ne. Iš naujo jis niekada visko nesukuria, tuo labiau visko nesupranta ir nesupras. Netgi jei kalbame, atrodytų, apie grynai žmogaus sukurtą daiktą, jame niekada nėra viskas iš naujo sukurta, o tik kažkas pakeista. > Na tai parodyk man įmonės vadovą, kuris su mielu noru > pirktų kėdes darbuotojams. Nenori jis jų pirkti, vadinasi > darbuotojai su defektais. O toliau papasakokit, kokia > tokia visiškos neveiklos būsena galėčiau pašalinti > poreikį gerti (vandenį ir kitus nealkoholinius gėrimus) > tarkime mėnesiui? Ne pakeist vieną defektą kitu, > bet būtent pašalint. Vienam žmogui kitas aplamai gali būti defektas. Bet čia jau tema nukrypstanti nuo GM. Pašalinti poreikį gerti žmogus gali pašalindamas patį save. Juk jau rašiau, kad biologiniai metodai šiuo atveju nepadės - jie negali pakeisti fizikos dėsnių.