Ne nu Tu politikas tikras :) supratai klausimą teisingai, tai kam dar 
konkretinti. Ačiū už išsamų atsakymą :)

"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:in40ti$ucg$1@trimpas.omnitel.net...
Sukonkretink klausimą. Kas tai yra "labai didelis evoliucinis šuolis per
labai trumpą laiko tarpą, palyginti su natūralia gamta"? Kokius
parametrus vertinti ir su kuo lyginti? Jei yra natūrali gamta, tai kas
ta nenatūrali gamta? Ką reiškia "ar gamta gali konkuruoti su tokiais
augalais ar organizmais"?. Juk visi augalai ir organizmai yra gamtos dalis.

Jei bendrai, tai evoliucijai visų pirma turi įtaka atranka, o ne
kintamumas. Padidėjęs kintamumas tik padeda greičiau atsirasti
organizmams, sugebantiems prisitaikyti prie aplinkos, o evoliucijos
kryptį (t.y. kokius požymius galiausiai įgis organizmas) apsprendžia
atranka. Laukinėje gamtoje veiks vieni atrankos veiksniai, žmogaus
veikiamoje - kiti.

Kai žmogus genetiškai modifikuoja augalą, jis dažniausiai perneša vieną
tikslinį geną, kuriam šiaip atsirasti tame augale tikimybė yra labai
maža. Tada yra keli variantai, priklausomai nuo įterpto geno:

1. Pirmiausiai pradėti naudoti augalai su atsparumo glifozatui
("roundup", Monsanto kūrinys) genu. Šis genas išskirtas iš Agrobacterium
bakterijų, natūraliai užkrečiančių augalus. Auginant tokius augalus,
herbicidą glifozatą galima purkšti ant jau išdygusių augalų. Patento
galiojimas jau seniai pasibaigęs, tad glifozatą gamina daug kas ir šis
herbicidas naudojamas plačiai įvairiems tikslams.

Kas bus jei toks GM augalas pateks į natūralią aplinką? Jis turės
atsparumą glifozatui, kurio gamtoje nėra, todėl tas požymis nesuteiks
visiškai jokio pranašumo. Kultūrinis augalas ir taip nenukonkuruos
laukinių rūšių, kaip tai neįvyko per tūkstančius metų (ūkininkai tik
džiaugtųsi jei taip įvyktų), o jei išliks ir sulaukės, tai kartu su
kitomis žmogaus jam suteiktomis savybėmis, palaipsniui neteks ir to jam
nenaudingo geno.

Kiek kitaip žemės ūkyje. Jei aplinkoje yra giminingų GM augalui veislių,
su kuriomis jis gali kryžmintis, tai jos gali įgauti atsparumą ir prieš
jas tas roundup bus nebeefektyvus. Tačiau ilgai naudojant toje pačioje
vietoje bet kokį herbicidą ar kitą antibiotiką, ir natūraliai atsiranda
atsparių jam organizmų, geno pernešimas galėtų nebent pagreitinti
procesą. Tokiu atveju tuo blogiau yra Monsanto (nebeturi paklausos ir
roundup, ir jam atsparūs GM augalai) ir kitiems glifozato gamintojams.

Nėra prielaidų kad tokie augalai užkariautų laukinę gamtą, to ir
nepastebėta.

2. Bt toksino genu modifikuoti augalai. Tai iš Bacillus thuringiensis
bakterijos išskirtas genas, kurio baltymas nuodingas tam tikrų vabzdžių
lervoms. Toks GM augalas tampa atsparus daugeliui vabzdžių ir nebereikia
į laukus purkšti pesticidų (arba labai sumažina jų poreikį). Šiuo atveju
patekęs į gamtą kultūrinis augalas be visų trūkumų turėtų vieną
pranašumą prieš kai kuriuos kitus. Kryžmindamasis su laukinėmis
giminingomis veislėmis jis galėtų perduoti geną ir joms. Kad miškus ir
pievas užkariautų augalai, turintys šį geną nepastebėta, nes vienas
genas paprastai negali kardinaliai pakeisti augalo prisitaikomumo
daugybei aplinkos sąlygų ar pakeisti savo nišos.

Reikia pažymėti, kad dėl įvairių baimių tokio tipo GM augalus
stengiamasi auginti ten, kur nėra jų laukinių giminaičių, taip pat
sukurtos sterilios veislės, kurios ateityje išstums dabar esančias.

3. Čia paminėta BASF sukurta Amflora bulvė, dėl kurios dabar plėšosi
įvairūs antiGMO aktyvistai, ir kitos tokio tipo modifikacijos. Šioje
bulvėje pažeistas joje esantis genas, kurio baltymas dalyvauja amilozės
sintezėje. Tokiu būdu jos krakmole didesnį procentą sudaro amipektinas,
kuris naudingesnis pramonėje, ypač popieriaus gamyboje. Kokį pranašumą
galėtų suteikti ta pasikeitusi krakmolo sudėtis natūralioje gamtoje,
sunku įsivaizduoti.

Čia antiGMO aktyvistai prisikabino prie kito kabliuko, kurį paviešino
mokslininkai - bulvėje liko atsparumo kanamicinui genas, reikalingas
transformuotų augalų atrankai laboratorijoje. Bet kanamicinas nei
laukinėje gamtoje, nei laukuose nepilamas, todėl šis genas jokio
selektyvaus pranašumo nesuteikia. Bet dabar reikalaujama, kad tokių
pašalinių genų GM augale nebūtų, ir kūrimo procesas pakeistas taip, kad
jų nebeliktų. Aišku, nepastebėta, kad kur nors miškus ar pievas okupavo
tokios bulvės.





2011.04.01 09:16, sonca rašė:
> Labai paprastas klausimas. Ar yra tirtas poveikis bioįvairovei kai
> augalas yra modifikuojamas t.y. įvyksta labai didelis evoliucinis šuolis
> per labai trumpą laiko tarpą, palyginti su natūralia gamta? Ar gamta
> gali konkuruoti su tokiais augalais ar organizmais? T.y. ar
> konkuruojantys augalai spės evoliucionuoti, kol neišnyko, kad galėtų
> sudaryti pusiausvyrą?
>
>
> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message 
> news:in1t2k$n3f$1@trimpas.omnitel.net...
> Koks čia "provalas"? Prašome šaltinius kokios tragedijos įvyko
> susikryžminus. Sumažėja Monsanto pelnas, nes jo herbicidas nebeveikia
> laukinių veislių? Su visais antibiotikais galiausiai tas pats įvyksta,
> ir juos reikia keisti.
>
> Taipogi prašau pavyzdžių tragedijų, įvykusių kitoms žmonių išvestoms
> veislėms susikryžminus su laukinėmis. Juk daug iš jų irgi turi
> atsparumus tam ar anam. Ar to kryžminimosi per tūkstančius metų neįvyko?
>
>
>
>
> 2011.03.31 15:20, Veikejas rašė:
>> "Nevogti kaimyno bulviu. Bet tavo klausima galima iskelti ir taip - ka
>> daryti kaimynui, kuris nenori naudoti tavo auginamos veisles bulviu? Gal
>> jam atrodo, kad tavo auginama veisle yra nuodinga ir gali isplisti?"
>>
>> wild canola atveju mokslininkai irgi taip mane buvo 100 proc uztikrinti -
>> nesikryzmins rezultatas, deja TIPISHKAS GMO mokslininku "provalas" ....
>>
>>
>>
>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message
>> news:in1io0$75p$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>>>> Jei GMO nenaudoji, tai ir neaugini.
>>
>>> As auginu ekologines bulves, mano kaimynas augina GMO bulves. Kaip man
>>> neauginant GMO nenaudoti GMO?
>>
>>
>> Nevogti kaimyno bulviu. Bet tavo klausima galima iskelti ir taip - ka
>> daryti kaimynui, kuris nenori naudoti tavo auginamos veisles bulviu? Gal
>> jam atrodo, kad tavo auginama veisle yra nuodinga ir gali isplisti?
>>
>>
>>
>>>> O GM budu sukurtos veisles niekuo is principo nesiskiria nuo tradicines
>>>> selekcijos sukurtu.
>>
>>> Va kai butent sita "niekuo is principo nesiskiria" pagrisit moksliskai,
>>> pereisiu i GMO salininku gretas. Kokia metodika remiantis padaryta tokia
>>> isvada? Kur paskaityti tyrimu duomenis?
>>
>>
>> Tai tu pagrisk kuo is principo skiriasi. Kadangi mokslininkai to
>> mistinio "principinio skirtumo" nemato, tai nera ir ko tirti.
>> Mokslininkai daugiau maziau tiksliai zino kuo modifikuota veisle
>> skiriasi nuo tos, is kurios ji gauta - istatytu ar sugadintu genu ir
>> pan. Tuo tarpu tam, kad atsakyti i klausima kuo skiriasi viena nuo kitos
>> tradicines selekcijos budu isvestos veisles reiketu labai ilgu, brangiu
>> ir sudetingu tyrimu. O dar neseniai tai is viso nebuvo imanoma.
>>
>> Sakysi tradicines veisles seniai isbandytos? Bet ir jos kazkada buvo
>> visiskai naujos ir pastoviai kuriamos dabar. Daugumai ne GM veisliu ne
>> daugiau nei keliasdesimt metu.
>>
>>
>>
>>> > Patekes i laukine gamta bet koks kulturinis augalas neisigali, nes
>>> neatlaiko
>>>> laukiniu rusiu konkurencijos arba sulaukeja - t.y. praranda zmogaus jam
>>>> suteiktus pozymius.
>>>
>>> Naturaliu - evoliucijos - budu isvedamos veisles turi tokiu paciu
>>> naturaliu budu evoliucionuojancius gamtinius konkurentus ir priesus,
>>> todel nusistovi naturali pusiausvyra.
>>> Jei veisles isvedi GMO - reiskia naturalus priesai neturi jokiu sansu.
>>> Nebent per sezona sugeba evoliucionuoti iki visiskai naujos rusies. Cia
>>> nebent mikroorganizmai?
>>
>>
>> Kokiu naturaliu evoliucijos budu? Kazka kliedi. Naturali evoliucija
>> vyksta nesikisant zmogui, ir jos deka atsiranda laukines rusys. Zmogus
>> isveda ir atrenka tik veisles, turincias jam naudingus pozymius, bet ne
>> prisitaikymui gamtoje. Todel zmogus savo kurinius turi pastoviai
>> priziureti ir saugoti. Ir GM, ir tradicines selekcijos atveju zmogus
>> atsirenka jam naudingus pozymius. Tik GM budu jis kintamuma sukuria
>> kryptingai, o tradiciniu budu - atsitiktinai.
>>
>>
>>
>>>> Ir aplamai tuos vienos ar kitos rusies isiverzimus i nauja nisa
>>>> "ekologinemis katastrofomis" galima vadinti tik vertinant subjektyviai
>>>> is labai siauro laiko tarpo. Rusiu migravimas ir isigalejimas naujose
>>>> nisose Zemeje vyko nuo pat gyvybes atsiradimo, ir kiekviena toki ivyki
>>>> galima vadinti didesne ar mazesne katastrofa. Buvo ir labai dideliu,
>>>> kai
>>>> isnykdavo istisos dominuojancios gyvunu grupes, kai organizmai
>>>> negriztamai pakeisdavo Zemes klimata ir net atmosferos sudeti. Gamtoje
>>>> viskas keiciasi, ir to niekaip negali sustabdyti.
>>> ???
>>> Perfrazavus sita teigini - kam reikalinga policija, teismai, kalejimai,
>>> juk zmogzudziu ir vagiu buvo visais laikais ir visose kulturose?
>>
>>
>> Nematau analogijos. Kas yra gamtos policija, teismai, kalejimai ir t.t.?
>>
>>
>>
>>>> Cernobylio ar Fukusimas reaktoriu saugumas buvo grindziamas ne kokiomis
>>>> nors mokslinemis teorijomis - mokslas niekada neneige, kad branduoliniu
>>>> reaktoriu kuras yra radioaktyvus ir kad radioaktyvumas turi poveiki
>>>> zmogaus sveikatai. Atvirksciai - jis ta atrado ir irode. Saugumas
>>>> grindziamas projektuotoju ir inzinieriu paskaiciavimais, darbu kokybe,
>>>> prisideda ir ekonominiai sumetimai. Tokius dalykus projektuodami visada
>>>> renkasi tarp didesnio saugumo ir lesu, kuriu reikia tam saugumui
>>>> uztikrinti. Galetu padaryti ir daug saugesne, bet tada ji niekada
>>>> neatsipirktu. Bet ir su tuo kas yra pridaro klaidu ar ka nors atlieka
>>>> aplaidziai.
>>> Butent.
>>> O kas sake visu pirma turi atsipirkti?
>>> Nesugebi pastatyti elektrines taip, kad nesprogtu - eini statyti tai, ka
>>> sugebi, ir toliau grauzti teorijos.
>>> Sugebi pastatyti elektrine taip, kad nesprogtu, bet niekad neatsipirks -
>>> statai politiniams ar kariniams tikslams.
>>> Sugebi pastatyt elektrine taip, kad nesprogtu, ir dar atsipirktu -
>>> didziausia pagarba, sveikinu zmogu, galinti uzdirbti milijonus savo
>>> protu.
>>
>>
>> Tai matai, problema yra ta, kad inzinieriai ir projektuotojai galvoja,
>> kad sugeba padaryti taip, kad nesprogtu ir atsipirktu, ir itikina tuo
>> kitus. Siaip zmogaus klaidu ir aplaidumo pasitaiko ne tik branduolineje
>> energetikoje - ju pilna visose srityse. Asmeniskai, as irgi skeptiskai
>> nusiteikes atomines energetikos atzvilgiu ir priklausau tai mazumai,
>> kuri nepritaria IAE naujojo reaktoriaus statybai. Apie Baltarusijos AE
>> is viso neturiu zodziu, svarstau net apie issikelima is Vilniaus.
>>
>>
>>
>>> O tamsta kazkodel aiskinat kad jei sauguma uztikrinti per brangu -
>>> reiskia jo uztikrinti nereikia?
>>
>>
>> Gal gali pacituoti kur as taip issireiskiau? Tiesiog realybe tokia, kad
>> nuo visu atveju apsidrausti negali, nustatomos kazkokios normos, kurias
>> stengiamasi patenkinti, bet jei projektuosi sauguma, uztikrinant 10
>> kartu didesnes saugumo normas nei reikalaujama, tokia elektrine del
>> neapsimokejimo is viso nebus statoma.
>>
>> O ar keliai ir automobiliai yra visiskai saugus? Juk saugiausia butu,
>> jei visi keliai butu vienkrypcio judejimo, gerai apsviesti, sildomi, su
>> stogu, o ju krastai iskloti pagalvemis. Tai jei tokius tiesti per
>> brangu, gal geriau jokiu netiesti?
>>
>>
>>
>>>> Jei inzinierius suprojektuoja varikli, kuris neuzsiveda arba sprogsta,
>>>> nereiskia, kad mokslo atrasti desniai, kuriais pagristas tokio variklio
>>>> darbas, yra neteisingi.
>>> Sudeliojam, apie ka gincijames.
>>> Mokslininku tyrimai laboratorijose - valio.
>>> Komercines laboratorijos, auginancios konkretaus zmogaus organa
>>> persodinimui - valio.
>>> Pramonines gamyklos, kur auginamos GMO pagerintos vistos, kuriu
>>> krutineles sudaro 80% svorio - hm... Bet kol as galiu rinktis, tol
>>> valio.
>>> Leidziam GMO i visas ekosistemas nekontroliuojamai, nes kontroliuot
>>> labai brangu - skamba labai nerimtai. O prie sito pridejus visus
>>> papildomus faktus - GMO stumejas yra monopolis, kuris turi labai didele
>>> itaka valdzioje, kuri turetu ji kontroliuot, plius pradeda sklisti
>>> negeras kvapas del kysiu ir t.t. - cia jau labai GRIEZTAI NE.
>>
>>
>> Kodel nekeli klausimo del kitu zmogaus isvestu veisliu nekontroliuojamo
>> plitimo? Ir ar tokia problema aktuali? Kadangi genu inzinerijos budu i
>> tas pacias veisles ivedamas dazniausiai vienas ar keli genai, o ne
>> sukuriamas kazkoks superprisitaikantis visus zudantis monstras (tokio ir
>> nemoka sukurti), tai ir jokios naujos problemos neiskyla. Kol kas
>> problemos del GMO kyla tik kai kuriu garsiai rekianciu veikeju galvose,
>>
>> Korupcija ir t.t. - jei yra sioje srityje kazkokiu problemu, jos nieko
>> nesiskiria nuo kitu tokiu pat.
>>
>> Del monopolio, tai naujoje srityje dazniausiai kas nors issiverzia i
>> prieki. Bet konkurentu, nors jie ir veluoja, jau yra nemazai. Ir
>> isitikines, kad ju bus daug. GM augalams sukurti nereikia tiek daug
>> lesu, kiek pastatyti procesoriu gamyklai ar net sukurti nauja chemini
>> vaista. Ir juos kuria tikrai labai daug kas.
>>
>>
>>
>>>> Nepagalvoji, kodel visa elektra neisgaunama vien is vejo ir saules
>>>> jegainiu, o naudojama branduoline energetika, tersiamas oras deginant
>>>> iskastini kura ir t.t.? Del labai paprasto dalyko - kainos. Jeigu
>>>> staiga
>>>> atsisakytume iskastinio ar branduolinio kuro, tektu ir dar labai
>>>> daug ko
>>>> atsisakyti, o zmones to nenori.
>>> Cia jau ne i tema, bet ar tikrai kaina? O gal energijos tankis? Jei
>>> elektromobili krauni 8h, vienu pakrovimu gali nuvaziuoti 150 km - kiek
>>> laiko vaziuosi is Vilniaus i Palanga ir atgal? Net jei bus pigiau?
>>> Lygiai toks pat klausimas - kodel reikia moketi pinigus uz kanalizacija?
>>> Pilk viska per langa - kaina bus daug geresne?
>>
>>
>> Galiausiai viskas vis tiek susiveda i kaina ir patoguma. Beje, as irgi
>> uz atsinaujinancias, maziau tersiancias technologijas. Ir isitikines,
>> kad genu inzinerija - labai svarbus tu technologiju kurimo irankis.
>>
>>
>