Tai ko burbi? Eik auginti duonos. Akivaizdu, kad žmonėms labiau patinka 
turėti ne tik duonos ir kito įvairaus maisto, bet ir gerą būstą, 
drabužių, automobilių, elektronikos žaisliukų, pramogų, pakeliauti po 
pasaulį ir t.t., o ne vien tik duonos. Akivaizdu ir tai, kad ne visiems 
labiausiai prie širdies ir rankų darbas žemės ūkyje.

Kaip blogai auginti GMO reikėtų žiūrėti ne į paskirus nesuduriančius 
galų Indijos valstiečius, o į JAV, Kanados, Australijos, Argentinos, 
Kinijos ir tos pačios Indijos ūkininkus, auginančius tas pačias GMO 
veisles. Nuorodos į rimtesnes analizes jau buvo pateiktos.




2011.03.28 13:23, Dex rašė:
> Kodėl kažkas nusprendė, kad tiems žmonėms (60-90 proc.), vietoje duonos
> auginimo savęs prasimaitinimui labiau patiktų ėsti GMO ir užsiiminėti
> kokiomis nors kitomis nesąmonėmis?
> Žinoma, juos galima įtikinti, kad GMO sveika, nekenkia nei žmogui nei
> gamtai, ir kad iš GMO išauga daug daugiau ir naudodami GMO jie taps
> turtingi. Tačiau kuo visa tai baigsis mes matėme pirmajame poste.
>
> Dex
>
> 2011.03.28 11:36, RaR rašė:
>>
>> Netgi tos šalys, kurios turi daug žemės, mažai gyventojų ir galėtų
>> prasimaitinti, vykdydamos neintensyvią žemdirbystę, to nedaro. Kitu
>> atveju didžioji dalis jų populiacijos dirbtų žemės ūkyje ir mažai
>> sukurtų kitų produktų bei paslaugų. Prieš šimtą metų ir dabar silpnai
>> išsivysčiusiose šalyse taip buvo ar yra - ten ŽŪ dirba 60-90% žmonių,
>> gyvena gana skurdžiai, nes dauguma pastangų sunaudojama duonai
>> užauginti. Specialiai vystyti neintensyvią žemdirbystę gali tuomet, jei
>> gali tokią produkciją parduoti taip brangiai, kad tokia veikla
>> apsimokėtų. Kaip ir visoje ekonomikoje, taip ir ŽŪ dominuoja efektyvūs
>> gamybos būdai, tiekiantys pigią produkciją, o neefektyvūs ("rankų
>> darbo") gamybos būdai taiko į daug siauresnes nišines rinkas, nes jie
>> nepatenkina masinio poreikio.