Tema: Re: GMO genocidas
Autorius: Veikejas
Data: 2011-03-29 14:28:20
tu navuoliu apsimeti ar ish tikro toks esi ?
taigi n sykiu n atveju iviauriosioje spaudoje buvo mineta del gmo ishplitimo 
uz oficialiu ju auginamu ribu kad ir toje vokietijoje. Taip jos sulaukes 
galbut po 5, galbut po 50, o gal po 5000 metu :) O zala jau dabar daroma.

"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:imsc0l$f47$1@trimpas.omnitel.net...


2011.03.29 12:24, Mindaugas T rase:
> Skirtumas labai didelis. Kirvi panaudojai, nepasiteisino - padejai i
> kampa ir viskas. O jei GMO nenaudoji - jis, kaip normalus augalas, auga
> ir veisiasi. Ir kadangi jis yra GMO, t.y. pagerintas - nemazai sansu kad
> be aktyvaus isikisimo tiesiog uzgos ir isstums visus vietinius augalus.
> Rezultate gausi ekologine katastrofa.


Jei GMO nenaudoji, tai ir neaugini. Tas pats, kaip ir su kitomis zmogaus
isvestomis veislemis - zemes ukyje jokios laukines veisles nenaudojamos.
O GM budu sukurtos veisles niekuo is principo nesiskiria nuo tradicines
selekcijos sukurtu. Jos taip pat pagerintos zmogaus reikmems. Patekes i
laukine gamta bet koks kulturinis augalas neisigali, nes neatlaiko
laukiniu rusiu konkurencijos arba sulaukeja - t.y. praranda zmogaus jam
suteiktus pozymius.

Per milijonus metu evoliucijos laukines rusys taip gerai prisitaikiusios
gyventi laukineje gamtoje, kaip tik gali. Zmogus suteikia tik jam
naudingus pozymius ir saugo kulturinius augalus nuo kitu rusiu
konkurencijos ir kitu negandu, nes pakeisdamas savo reikmems augala (ar
gyvuna) jis praktiskai neisvengiamai susilpnina jo sugebejima isgyventi
laukineje gamtoje.

Kadangi jokios ekologines katastrofos zmogaus isvestos veisles nesukele
per tukstancius ju naudojimo metu, neaisku kodel jos turetu ja sukelti,
jei tie zmogui reikalingi pozymiai suteikiami kitu budu.



> Aisku, galima sakyti kad tokiu katastrofu buvo ir iki GMO. Kralikai
> Australijoje isnaikino begale augalu rusiu, tada sunys, kuriuos paleido
> kraliku gaudyt, isnaikino begale gyvunu rusiu - jas pagaut buvo lengviau
> nei kralikus. Ziurkes Naujojoje Zelandijoje isnaikino begale pauksciu
> rusiu, nes pauksciai lizdus suko ant zemes, Siaures Amerikoj visas
> vietines biciu rusis baigia isnaikinti afrikines bites ir t.t., ir pan.


Reikia pastebeti, kad beveik visas tas ekologines "katastrofas" sukele
ne zmogaus isvestos veisles (kaip jau rasiau, ju sugebejimas isgyventi
laukineje gamtoje paprastai yra susilpnintas), o laukines rusys,
perkeltos i kitas vietas, kur nebuvo ju naturaliu priesu. Tik sunys
Dingo buvo zmogaus isvestos veisles, bet jie paplito tik del to, kad
uzeme visiskai tuscia stambesniu plesrunu nisa. Bet koks vilkas, kojotas
ar hiena ten butu neblogiau prasisuke.

Ir aplamai tuos vienos ar kitos rusies isiverzimus i nauja nisa
"ekologinemis katastrofomis" galima vadinti tik vertinant subjektyviai
is labai siauro laiko tarpo. Rusiu migravimas ir isigalejimas naujose
nisose Zemeje vyko nuo pat gyvybes atsiradimo, ir kiekviena toki ivyki
galima vadinti didesne ar mazesne katastrofa. Buvo ir labai dideliu, kai
isnykdavo istisos dominuojancios gyvunu grupes, kai organizmai
negriztamai pakeisdavo Zemes klimata ir net atmosferos sudeti. Gamtoje
viskas keiciasi, ir to niekaip negali sustabdyti.



> Plius - labai didelis skirtumas tarp zaidimu laboratorijoj ir pramoninio
> taikymo. Va labai geras pavyzdys is siuolaikiniu aktualiju. Tiek
> Cernobylis, tiek Fukusima, ir teoriskai (remiantis mokslinem teorijom),
> ir praktiskai (remiantis laboratoriniais tyrimais) yra idealiai saugus.
> Dar daugiau - manau kad mokslininkai patys ilgai turejo irodineti, kad
> jie ne kupranugariai, ir tikrai viskas yra saugu - kitaip niekas nebutu
> leides tokiu objektu statyt. O va susikloste aplinkybes, kokios imanomos
> karta per 1000 metu - ir ziurim ka turim.


Cernobylio ar Fukusimas reaktoriu saugumas buvo grindziamas ne kokiomis
nors mokslinemis teorijomis - mokslas niekada neneige, kad branduoliniu
reaktoriu kuras yra radioaktyvus ir kad radioaktyvumas turi poveiki
zmogaus sveikatai. Atvirksciai - jis ta atrado ir irode. Saugumas
grindziamas projektuotoju ir inzinieriu paskaiciavimais, darbu kokybe,
prisideda ir ekonominiai sumetimai. Tokius dalykus projektuodami visada
renkasi tarp didesnio saugumo ir lesu, kuriu reikia tam saugumui
uztikrinti. Galetu padaryti ir daug saugesne, bet tada ji niekada
neatsipirktu. Bet ir su tuo kas yra pridaro klaidu ar ka nors atlieka
aplaidziai.

Jei inzinierius suprojektuoja varikli, kuris neuzsiveda arba sprogsta,
nereiskia, kad mokslo atrasti desniai, kuriais pagristas tokio variklio
darbas, yra neteisingi.

Nepagalvoji, kodel visa elektra neisgaunama vien is vejo ir saules
jegainiu, o naudojama branduoline energetika, tersiamas oras deginant
iskastini kura ir t.t.? Del labai paprasto dalyko - kainos. Jeigu staiga
atsisakytume iskastinio ar branduolinio kuro, tektu ir dar labai daug ko
atsisakyti, o zmones to nenori.



> O siuo atveju kalbam apie dar tolimesni kokybini suoli. GMO zemes ukyje
> yra ne pramoninis panaudojimas, o intervencija i zemyno ekologine
> pusiausvyra. Variantas kad "nera faktu kad kazkas blogai - reiskia
> verslininkas gali daryti pinigus, kai atsiras faktu kad yra kazkas
> blogai - mokslininkas gales daryti moksla, ir paziuresim ka turesim"
> kazkaip nezavi. Ypac kai verslininkas amerikej, mokslininkas irgi
> amerikej, o "isaiskeje faktai" - tavo sodyboj su sosnovskio barsciais
> pesasi.


"Intervencija i zemyno (beje, kurio?) ekologine pusiausvyra" zmogus
pradejo tada, kai pradejo dirbti zeme, kirsti miskus ir t.t. Pries tai
visokias "intervencijas" dare kitos rusys, ir kai kurios Zemes klimata
bei atmosfera pakeite daug labiau, nei iki siol tai padare zmogus.

O Sosnovskio barstis jau irgi baisi ekologine katastrofa? Beje, anksciau
ar veliau jis vis tiek butu cia atejes. Ir vel priminsiu, kad tai ne
zmogaus isvesta veisle, ir tuo labiau ne GM, o laukinis augalas.





> M.
>
>> Jei lyginti su metaliniais daiktais, tai ta GM medvilne greiciau yra ne
>> kirvis, o kokia metaline lekste - sunku sugalvoti kaip su ta medvilne
>> galima zmones zudyti. Del genetines inzinerijos bendrai - taip, tai
>> metodas. Artimesne analogija butu su chemine sinteze - gali ir nuoda
>> susintetinti, ir vaista, ir siaip kokia pakavimo medziaga. Dauguma tu
>> cheminiu medziagu randama ir gamtoje, tik jas skirti is naturaliu
>> saltiniu arba labai sudetinga, arba neapsimoka.
>>
>>
>>
>>
>> 2011.03.29 10:51, Didzkis rase:
>>> As tai pasakysiu tiek kad tai tera tik irankis.
>>> Kaip ir plaktukas arba kirvis.
>>>
>>> Vieni naudoja malkom ar vinim kalti - o kiti zmonem zudyt.
>>>
>>> Viskas priklauso tik nuo asmenu disponuojanciu tuo irankiu.
>>>
>>>
>>>
>>> On 2011.03.22 08:38, Dex wrote:
>>>> http://www.sarmatas.eu/03/gmo-genocidas-tukstanciai-indijos-ukininku-nusizude-po-gmo-seklu-naudojimo/
>>>>
>>>>
>>>>
>>>>
>>>>
>>>
>>
>