Revoliucijas kelia dėl visko. Suprantu, kad kai žmogus alkanas, jis gali ryžtis bet kam. Bet kuriose arabų šalyse žmonės badavo? Jei ne, tai kodėl revoliucijų nesusiejo su naftos ar aukso kaina? Jei importinis maistas kainuoja brangiau nei vietinis, tai jis visada brangiau kainuoja. Kai kilo pasaulinės naftos ir maisto kainos, jos kilo visur - ir importuojančiose, ir eksportuojančiose šalyse. O 1916-1917 m. bado atvejai buvo karo pasekmė, tai įprasta. Kalbamoje temoje tai visiškai netinkamas pavyzdys, nes šiaip jau carinė Rusija buvo vadinama Europos aruodu, viena didžiausių maisto eksportuotojų. Buvo karo nulemta suirutė, pralaimėjimai, nepopuliari valdžia, kuo pasinaudojo grupė žmonių, įvykdžiusi perversmą. Jokios masinės revoliucijos Rusijoje nebuvo. 2011.05.11 14:25, Veikejas rašė: > importuojama jei visur gerai uzdera, jei visur blogai uzdera, nieks niekur > neimportuoja, kai kurios valstybes net draudzia exportus tokiais atvejais. > Be to importuojamas maisto produktas visada bus brangesnis ir be to visko > bent jau kolkas neina importuot. > > Gaila, kad neskaitai, gan geros analizes buna. Kaip 1917m. revoliucija > sukele kiles badas, taip ir dabartines arabu revoliucijos atveju buvo shy > karta. Jei pritruksta naftos ar drabuziu nieks revoliuciju nekelia... > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message news:iqdob5$s64$1@trimpas.omnitel.net... > Maisto kainos kilo visame pasaulyje, nesvarbu kiek kuri salis jo > pagamino. Daugiausia jos pakilo del pakilusiu naftos kainu, o ir siaip > del vis didesnio maisto vartojimo. Yra daugybe saliu, ne tik arabu, > kurios importuoja daug maisto, bet ten revoliucijos nekyla. Ir visiskai > nereiskia, kad tu gyventoju pilieciams, kuriose mazai zemes ukio, > truksta maisto. Yra saliu, kuriose didesne gyventoju dalis verciasi > zemes ukiu, bet jose paprastai daug gyventoju gyvena pusbadziu. Kita > vertus saliu, kuriose ZU sudaro nereiksminga dali ir daug maisto > importuojama, pilieciams paprastai maisto netruksta. > > Kiekvienas tu arabu revoliuciju priezasciu gali sugalvoti kokiu nori. > Prisipazistu - nei "veido", nei "valstybes" straipsniu neskaiciau - > apskritai labai retai skaitau lietuviska spauda ar ziuriu televizija. > Vis tik dauguma uzsienio analitiku mano, kad arabu revoliucijos kilo > visu pirma del isplitusio interneto ir jame esanciu socialiniu tinklu > suteikiamos galimybes laisvai reiksti nuomone ir organizuoti zmones, > taip suteikiant galimybe priesinis igrisusiems autokratiniams rezimams. > Bet koks gyvenimo lygio pablogejimas, aisku, paskatina neramumus ir > permainu troskima > > > > > 2011.05.11 10:16, Veikejas rase: >> taip arabu revoliucjos kilo del maisto trukumo/maisto neiperkamumo >> (iveztinis visada bus brangesnis uz vietini, netgi jei abu pasaulineje >> rinkoje kainuos tiek pat prie iveztinio dar prisides ivezimo kashtai). >> Ta tema tiek internete, tiek berods "valstybe" ir "veidas" gan ishsamiai >> analizavo, jei neskaitei tai nensuotabu, jog tau tai kelia nuostaba. >> >> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >> news:iqda5d$4fl$1@trimpas.omnitel.net... >> Tu rimtai manai, kad arabu revoliucijos kilo del maisto trukumo? >> >> Sotus ne tas, kas dirba zeme, o tas, kas gerai dirba savo darba ir >> reikalingas kitiems. Jei tau gerai sekasi dirbti zeme - ja ir dirbi, >> kitu atveju zymiai protingiau specializuotis kitoje veikloje ir be >> maisto tureti dar kai ko. >> >> O visiskai nustojus prekiauti badautu ne tik tos salys, kurios >> neuzsiaugina pakankamai maisto, bet kai ir kai kurios jo eksportuotojos, >> neturincios tam tikru energetiniu istekliu. Labai greitai galetu >> paaisketi, kad be naftos produktais varomos zemes ukio technikos >> (pagaliau dauguma pacios negamina visu tu mechanizmu, net neturi >> metalo), trasu ir dar kai ko jos nesugebetu ismaitinti net savo >> populiacijos. >> >> >> >> >> 2011.05.11 08:49, Veikejas rase: >>> kas is tos kariuomenes jei ta kariuomene neturi ka est ? >>> pas arabus kariuomene gi buvo, bet maisto jie per mazai patys gamino, >>> pirkt >>> ish kitur pasidare velnishkai sunku - rezultatas nuverstos vyriausybes. >>> ir visu valstybiu tai laukia anksciau ar veliau netekus shio pagrindinio >>> resurso - maisto. >>> >>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >>> news:iqbef6$dip$1@trimpas.omnitel.net... >>> Tikra valstybes nepriklausomuma uztikrina jos kariuomenes dydis, o ne >>> sugebejimas uzsiauginti maisto. Maza salis niekada nebus laisva ir jos >>> nepriklausomybe visada kazkuria dalimi remsis kitu saliu malone ir jegu >>> pusiausvyra tarp ju. >>> >>> >>> >>> >>> 2011.05.10 16:04, Veikejas rase: >>>> todel jis ir yra priklausomas nuo kitu shaliu malones. >>>> Tikrai nepriklausoma valstybe - tai ta kuri geba bent pusetinai pati >>>> ishsimaitinti. >>>> >>>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >>>> news:iqb26g$oiv$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Nu. O Kuveitas importuoja 96% maisto, jo strategine preke nafta. Daug ka >>>> galima vadinti strateginemis, bet vis tik jos yra prekes. >>>> >>>> >>>> >>>> >>>> 2011.05.10 12:18, Veikejas rase: >>>>> maisto prekes VISADA buvo ir VISADA BUS strategine preke, kol zmonija >>>>> kaip >>>>> TOKIA GYVUOS. >>>>> >>>>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >>>>> news:iqartd$e9u$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> Pats, matyt, turi, ne tik logikos, bet ir demesio islaikymo problemu. >>>>> Cementa, trasas ir maisto produktus kazkokiai kategorijai priskyriau ne >>>>> as. >>>>> >>>>> O strateginemis prekemis galima vadinti bet ka, i tai nesiplesiu. Kai >>>>> kurios kazkuriuo menu strateginemis buvusios prekes pateikiamos kaip >>>>> anekdotiniai pavyzdziai ekonomikos vadoveliuose. Kazkada JAV, berods, >>>>> piestuku ar kazko panasaus gamintojai buvo issikovoje strateginiu >>>>> gamintoju statusa, ir juos valdzia gyne nuo uzsienio konkurencijos. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> 2011.05.10 08:52, Veikejas rase: >>>>>> na tai tu turi rimtu logikos ir mastymo problemu. >>>>>> Maisto prekes yra strategines prekes, jei pats negaminsi anksciau ar >>>>>> veliau >>>>>> pas tave ateis badas. Kaip manai delko kilo visos tos revoliucijos pas >>>>>> arabus ? >>>>>> zmones be maisto neisgyvens, o be cemento ir dabar dauguma zmoniu >>>>>> afrikoje >>>>>> puikiausiai gyvena ir poreikio nejaucia. >>>>>> >>>>>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >>>>>> news:iq9hqq$93s$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>> >>>>>>>> Dar karta sakau, kad maisto produktai, mediena ir jos gaminiai, >>>>>>>> trasos, >>>>>>>> cementas... nera ta produkcija, kuriai galima butu tenkinti >>>>>>>> ekonomines >>>>>>>> teorijas vien jau del to, kad si poreiki gali tenkinti NATURINIS >>>>>>>> ukis. >>>>>>>> Taigi >>>>>>>> dabar imamos paskolos artina Lietuva i naturini uki. Puse Lietuvos >>>>>>>> gyvena >>>>>>>> is >>>>>>>> 3 ha zemes. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Ekonomin?s teorijos apima visas prekes. Nematau kuo pamin?tos prek?s >>>>>>> yra >>>>>>> i?skirtin?s, o ypa? tr??os ir cementas - tikrai ne nat?rinis ?kis. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>>> Taigi niekaip negaliu sugalvoti ka Lietuvoj gamina, kad uzsienis su >>>>>>>> mumis >>>>>>>> KONKURUOTU? Lazerius... Ar zinai kiek per metus kainuoja valdzios >>>>>>>> komandiruotes i Europa? Paimkime pavyzdziui vieno tomasevskio >>>>>>>> islaikyma >>>>>>>> Briuselyje... >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Tai sugalvoti nieko nereikia, nueini ? statistikos departamento >>>>>>> puslap? >>>>>>> ir >>>>>>> pamatai, kas tave domina. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>>> Taigi parama paminejai, kuri BUTINAI baigsis. Bet, ekonominiu >>>>>>>> teoriju >>>>>>>> zinoxe, PASKOLAS pamirsote. O jas tai reikes grazinti. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Paskol? nepamir?au, jas visur min?jau. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>>> Taigi, griztant prie pensininku, ar Lietuvoje jau yra naturinis ukis >>>>>>>> ar >>>>>>>> ne, >>>>>>>> negaliu tvirtinti. Bet kad ukis taps naturinis jokiu abejoniu >>>>>>>> neturiu, >>>>>>>> jeigu >>>>>>>> produkcija eksportuojantis verslas moka mokescius tam kad islaikyti >>>>>>>> valdininkus ir moketi jiems atlyginimus, didesnius, negu paciame >>>>>>>> versle. >>>>>>>> Taip paprasciausiai negali testis. Ir tai yra toks pat BURBULAS apie >>>>>>>> koki >>>>>>>> suniasklaida rekia NT. Kad valdzia gyvena ne pagal kisene >>>>>>>> akivaizdziai >>>>>>>> rodo >>>>>>>> emigracijos mastai. Nera Lietuvoje pramones, kad zmones galetu >>>>>>>> dirbti >>>>>>>> ir >>>>>>>> uzsidirbti. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Tikrai nesame labai i?vystytos ekonomikos ?alis. O importui pinig? >>>>>>> gauname >>>>>>> i? eksporto, ES paramos, investicij?, paskol?. Kiek pinig? ateina i? >>>>>>> u?sienio, ma?daug u? tiek ir importuojame. Pinig? ateina daugiau - >>>>>>> importuojame daugiau, pinig? ateina ma?iau - importuojame ma?iau. >>>>>>> Visai >>>>>>> negausime pinig? - visai neimportuosime. >>>>>>> >>>>>>> Nematau jokios prasm?s pilie?iui specialiai nepirkti importini? >>>>>>> preki? - >>>>>>> jei pinig? jis turi, perk? k? nori, jei ne - neperka nieko. Nematau >>>>>>> jokios prasm?s verkti d?l ka?koki? abstrak?i? problem? ar valstyb?s >>>>>>> balans?. Kiekvienas turi ?i?r?ti, kad jam susiv?st? galai - tiek >>>>>>> pilietis, >>>>>>> tiek ?mon?, tiek valstyb?s biud?eto vykdytojai. Tada ir kitiems bus >>>>>>> gerai, >>>>>>> nereik?s imtis ka?koki? ideologini? akcij?. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>>> Gal tuomet ne ekonomines teorijas reiketu cituoti, o koki nors 5 >>>>>>>> klases >>>>>>>> istorijos vadoveli apie viduaramziu "ekonomika". Arba pasiziureti >>>>>>>> kas >>>>>>>> darosi >>>>>>>> Afrikoje, kad suprasti i kur eina musu valstybe. Abejoniu nera tame, >>>>>>>> kad >>>>>>>> paprasti afrikieciai daug ir daugiau dirba ir nieko neturi, o >>>>>>>> Afrikos >>>>>>>> saliu >>>>>>>> sostinese kyla "dangoraiziai" kaip Vilniuje, bet tik Vilniuje. Ten >>>>>>>> kur >>>>>>>> valdzia, reguliuoja pinigu srautus. Taigi valdzia, o ne ekonomika. >>>>>>>> Taigi >>>>>>>> visos rkonomines teorijos prasideda ir baigiasi Vilniuje, nes cia >>>>>>>> sedi >>>>>>>> VISI >>>>>>>> ekonominiu teoriju zinovai. Oi kaip as tokiems ekonomistams >>>>>>>> ikresciau >>>>>>>> pagyventi is 3 ha zemes kaip kazkada Mao. Po tokiu pamoku Kinija >>>>>>>> tapo >>>>>>>> salimi, kurios pakranteje eme veikti ekonominiai desniai. Sakote ten >>>>>>>> padarytos dideles investicijos? Tuomet gal palygintumete kas labiau >>>>>>>> prasiskolino - kinieciai ar lietuviai? Nepatinka Kinija, imkim >>>>>>>> pokario >>>>>>>> Vokietija. Gal jus norite man irodyti, kad i Vokietijos ekonomika >>>>>>>> buvo >>>>>>>> santykinai didesnes investicijos, negu i Lietuvos... ekonomika? Tik >>>>>>>> vat >>>>>>>> dar >>>>>>>> klausimas man kyla Lietuvos valdzia paskolas ima, kad investuoti i >>>>>>>> ekonomika? >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Kad per daug biurokratijos ir apribojim? - sutinku, bet ?ia kalti ne >>>>>>> kas >>>>>>> kitas, o patys Lietuvos ?mon?s. O vald?ia tikrai geriau jau >>>>>>> neinvestuoja >>>>>>> ? >>>>>>> ekonomik?. Kaip pats matote, ji ir savo tiesiogines funkcijas ne itin >>>>>>> gerai atlieka. Investicijos, beje, ne paskolos. >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>>> Tfu, nusirasiau... >>>>>>>> >>>>>>>> Palydinimui 2 visiskai priesingi poziuriai >>>>>>>> >>>>>>>> "K.Girnius. Ma?i mokes?iai ? skurdi valstyb?" >>>>>>>> 3w >>>>>>>> delfi.lt/news/ringas/lit/kgirnius-mazi-mokesciai-skurdi-valstybe.d?id=44820913 >>>>>>>> >>>>>>>> ir >>>>>>>> >>>>>>>> "Mokslininkas: Lietuva neprapuls, bet grei?iausiai bus ES uodegoje" >>>>>>>> 3w >>>>>>>> delfi.lt/news/daily/lithuania/mokslininkas-lietuva-neprapuls-bet-greiciausiai-bus-es-uodegoje.d?id=44597177 >>>>>>>> >>>>>>>> taigi >>>>>>>> >>>>>>>> "Latvi? ekonomistas: tarp Baltijos valstybi? buvo tik vienas tigras" >>>>>>>> http://verslas.delfi.lt/business/latviu-ekonomistas-tarp-baltijos-valstybiu-buvo-tik-vienas-tigras.d?id=44774723 >>>>>>>> >>>>>>>> "Lietuva pasiskolino 750 mln. dol." >>>>>>>> verslas.delfi.lt/business/artic le.php?id=42681209 >>>>>>>> Tarptautin?je rinkoje JAV doleriais Lietuva skolinosi ir pernai. >>>>>>>> 2010 >>>>>>>> m. >>>>>>>> vasario prad?ioje de?im?iai met? buvo pasiskolinta 2 mlrd. doleri? >>>>>>>> (5 >>>>>>>> mlrd. >>>>>>>> Lt), o rugs?j? ? 750 mln. dol. (1,88 mlrd. Lt) septyneriems metams. >>>>>>>> >>>>>>>> Analyst, 2011 03 03 11:58 >>>>>>>> Komentatoriu finansinis isprusimas tai patyliu... O ten tiem kas >>>>>>>> siule >>>>>>>> pardavineti obligacijas Lietuvos pilieciams, atsakau - SIULE. >>>>>>>> Rezultatas? >>>>>>>> 7mln LT ispirko. Klausimai? Niekas LT nesigaudo obligacijose, nes >>>>>>>> visi >>>>>>>> tokie >>>>>>>> kaip jus komentatoriai, supratimo, verciau banke laikys uz 2% nei >>>>>>>> pirks >>>>>>>> obligacija uz ~5%. Tiem kas verke del skandinavijos banku, atsakau, >>>>>>>> virs >>>>>>>> 75% >>>>>>>> investuotoju is North America. Del Latviu, jie skolinosi is TVF, kas >>>>>>>> reiskia >>>>>>>> ne tik pinigu gavima, bet ir sokima pagal TVF dudele, ivedant ju >>>>>>>> reikalaujamas reformas. LT atveju jusu visu algos, pensijos, >>>>>>>> subsidijos, >>>>>>>> pasalpos, ismokos ir pan butu dar per pus nukirptos, ir neturetumet >>>>>>>> pinigu >>>>>>>> net internetu i delfi ateit nusisneket. Del baltarusijos, jiem >>>>>>>> skolinama >>>>>>>> zemom palukanom, del politiniu sumetimu ta pati JAV, taip pririsdama >>>>>>>> prie >>>>>>>> saves, ir nugrezdama baltarusus nuo skolinimosi is Rusijos. Nejau >>>>>>>> tokie >>>>>>>> naivus visi kad lyginat ekonominius aspektus imdami ir nematydami >>>>>>>> politikos? >>>>>>>> >>>>>>>> Ar matote komentare pensininkus, perkancius lenkiskas bulbes? >>>>>>>> >>>>>>>> >>>>>> >>>>>> >>>>> >>>>> >>>> >>>> >>> >>> >> >> > >