Tema: Re: Ir vel prades pigti NT
Autorius: RaR
Data: 2011-05-11 13:27:49
Maisto kainos kilo visame pasaulyje, nesvarbu kiek kuri šalis jo 
pagamino. Daugiausia jos pakilo dėl pakilusių naftos kainų, o ir šiaip 
dėl vis didesnio maisto vartojimo. Yra daugybė šalių, ne tik arabų, 
kurios importuoja daug maisto, bet ten revoliucijos nekyla. Ir visiškai 
nereiškia, kad tų gyventojų piliečiams, kuriose mažai žemės ūkio, 
trūksta maisto. Yra šalių, kuriose didesnė gyventojų dalis verčiasi 
žemės ūkiu, bet jose paprastai daug gyventojų gyvena pusbadžiu. Kita 
vertus šalių, kuriose ŽŪ sudaro nereikšmingą dalį ir daug maisto 
importuojama, piliečiams paprastai maisto netrūksta.

Kiekvienas tų arabų revoliucijų priežasčių gali sugalvoti kokių nori. 
Prisipažįstu - nei "veido", nei "valstybės" straipsnių neskaičiau - 
apskritai labai retai skaitau lietuvišką spaudą ar žiūriu televiziją. 
Vis tik dauguma užsienio analitikų mano, kad arabų revoliucijos kilo 
visų pirma dėl išplitusio interneto ir jame esančių socialinių tinklų 
suteikiamos galimybės laisvai reikšti nuomonę ir organizuoti žmones, 
taip suteikiant galimybę priešinis įgrisusiems autokratiniams režimams. 
Bet koks gyvenimo lygio pablogėjimas, aišku, paskatina neramumus ir 
permainų troškimą




2011.05.11 10:16, Veikejas rašė:
> taip arabu revoliucjos kilo del maisto trukumo/maisto neiperkamumo
> (iveztinis visada bus brangesnis uz vietini, netgi jei abu pasaulineje
> rinkoje kainuos tiek pat prie iveztinio dar prisides ivezimo kashtai).
> Ta tema tiek internete, tiek berods "valstybe" ir  "veidas" gan ishsamiai
> analizavo, jei neskaitei tai nensuotabu, jog tau tai kelia nuostaba.
>
> "RaR"<RaR@lt.lt>  wrote in message news:iqda5d$4fl$1@trimpas.omnitel.net...
> Tu rimtai manai, kad arabu revoliucijos kilo del maisto trukumo?
>
> Sotus ne tas, kas dirba zeme, o tas, kas gerai dirba savo darba ir
> reikalingas kitiems. Jei tau gerai sekasi dirbti zeme - ja ir dirbi,
> kitu atveju zymiai protingiau specializuotis kitoje veikloje ir be
> maisto tureti dar kai ko.
>
> O visiskai nustojus prekiauti badautu ne tik tos salys, kurios
> neuzsiaugina pakankamai maisto, bet kai ir kai kurios jo eksportuotojos,
> neturincios tam tikru energetiniu istekliu. Labai greitai galetu
> paaisketi, kad be naftos produktais varomos zemes ukio technikos
> (pagaliau dauguma pacios negamina visu tu mechanizmu, net neturi
> metalo), trasu ir dar kai ko jos nesugebetu ismaitinti net savo
> populiacijos.
>
>
>
>
> 2011.05.11 08:49, Veikejas rase:
>> kas is tos kariuomenes jei ta kariuomene neturi ka est ?
>> pas arabus kariuomene gi buvo, bet maisto jie per mazai patys gamino,
>> pirkt
>> ish kitur pasidare velnishkai sunku - rezultatas nuverstos vyriausybes.
>> ir visu valstybiu tai laukia anksciau ar veliau netekus shio pagrindinio
>> resurso - maisto.
>>
>> "RaR"<RaR@lt.lt>   wrote in message
>> news:iqbef6$dip$1@trimpas.omnitel.net...
>> Tikra valstybes nepriklausomuma uztikrina jos kariuomenes dydis, o ne
>> sugebejimas uzsiauginti maisto. Maza salis niekada nebus laisva ir jos
>> nepriklausomybe visada kazkuria dalimi remsis kitu saliu malone ir jegu
>> pusiausvyra tarp ju.
>>
>>
>>
>>
>> 2011.05.10 16:04, Veikejas rase:
>>> todel jis ir yra priklausomas nuo kitu shaliu malones.
>>> Tikrai nepriklausoma valstybe - tai ta kuri geba bent pusetinai pati
>>> ishsimaitinti.
>>>
>>> "RaR"<RaR@lt.lt>    wrote in message
>>> news:iqb26g$oiv$1@trimpas.omnitel.net...
>>> Nu. O Kuveitas importuoja 96% maisto, jo strategine preke nafta. Daug ka
>>> galima vadinti strateginemis, bet vis tik jos yra prekes.
>>>
>>>
>>>
>>>
>>> 2011.05.10 12:18, Veikejas rase:
>>>> maisto prekes VISADA buvo ir VISADA BUS strategine preke, kol zmonija
>>>> kaip
>>>> TOKIA GYVUOS.
>>>>
>>>> "RaR"<RaR@lt.lt>     wrote in message
>>>> news:iqartd$e9u$1@trimpas.omnitel.net...
>>>> Pats, matyt, turi, ne tik logikos, bet ir demesio islaikymo problemu.
>>>> Cementa, trasas ir maisto produktus kazkokiai kategorijai priskyriau ne
>>>> as.
>>>>
>>>> O strateginemis prekemis galima vadinti bet ka, i tai nesiplesiu. Kai
>>>> kurios kazkuriuo menu strateginemis buvusios prekes pateikiamos kaip
>>>> anekdotiniai pavyzdziai ekonomikos vadoveliuose. Kazkada JAV, berods,
>>>> piestuku ar kazko panasaus gamintojai buvo issikovoje strateginiu
>>>> gamintoju statusa, ir juos valdzia gyne nuo uzsienio konkurencijos.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> 2011.05.10 08:52, Veikejas rase:
>>>>> na tai tu turi rimtu logikos ir mastymo problemu.
>>>>> Maisto prekes yra strategines prekes, jei pats negaminsi anksciau ar
>>>>> veliau
>>>>> pas tave ateis badas. Kaip manai delko kilo visos tos revoliucijos pas
>>>>> arabus ?
>>>>> zmones be maisto neisgyvens, o be cemento ir dabar dauguma zmoniu
>>>>> afrikoje
>>>>> puikiausiai gyvena ir poreikio nejaucia.
>>>>>
>>>>> "RaR"<RaR@lt.lt>      wrote in message
>>>>> news:iq9hqq$93s$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>>>
>>>>>>> Dar karta sakau, kad maisto produktai, mediena ir jos gaminiai,
>>>>>>> trasos,
>>>>>>> cementas... nera ta produkcija, kuriai galima butu tenkinti
>>>>>>> ekonomines
>>>>>>> teorijas vien jau del to, kad si poreiki gali tenkinti NATURINIS
>>>>>>> ukis.
>>>>>>> Taigi
>>>>>>> dabar imamos paskolos artina Lietuva i naturini uki. Puse Lietuvos
>>>>>>> gyvena
>>>>>>> is
>>>>>>> 3 ha zemes.
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>> Ekonomin?s teorijos apima visas prekes. Nematau kuo pamin?tos prek?s
>>>>>> yra
>>>>>> i?skirtin?s, o ypa? tr??os ir cementas - tikrai ne nat?rinis ?kis.
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>> Taigi niekaip negaliu sugalvoti ka Lietuvoj gamina, kad uzsienis su
>>>>>>> mumis
>>>>>>> KONKURUOTU? Lazerius... Ar zinai kiek per metus kainuoja valdzios
>>>>>>> komandiruotes i Europa? Paimkime pavyzdziui vieno tomasevskio
>>>>>>> islaikyma
>>>>>>> Briuselyje...
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>> Tai sugalvoti nieko nereikia, nueini ? statistikos departamento
>>>>>> puslap?
>>>>>> ir
>>>>>> pamatai, kas tave domina.
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>> Taigi parama paminejai, kuri BUTINAI baigsis. Bet, ekonominiu teoriju
>>>>>>> zinoxe, PASKOLAS pamirsote. O jas tai reikes grazinti.
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>> Paskol? nepamir?au, jas visur min?jau.
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>> Taigi, griztant prie pensininku, ar Lietuvoje jau yra naturinis ukis
>>>>>>> ar
>>>>>>> ne,
>>>>>>> negaliu tvirtinti. Bet kad ukis taps naturinis jokiu abejoniu
>>>>>>> neturiu,
>>>>>>> jeigu
>>>>>>> produkcija eksportuojantis verslas moka mokescius tam kad islaikyti
>>>>>>> valdininkus ir moketi jiems atlyginimus, didesnius, negu paciame
>>>>>>> versle.
>>>>>>> Taip paprasciausiai negali testis. Ir tai yra toks pat BURBULAS apie
>>>>>>> koki
>>>>>>> suniasklaida rekia NT. Kad valdzia gyvena ne pagal kisene
>>>>>>> akivaizdziai
>>>>>>> rodo
>>>>>>> emigracijos mastai. Nera Lietuvoje pramones, kad zmones galetu dirbti
>>>>>>> ir
>>>>>>> uzsidirbti.
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>> Tikrai nesame labai i?vystytos ekonomikos ?alis. O importui pinig?
>>>>>> gauname
>>>>>> i? eksporto, ES paramos, investicij?, paskol?. Kiek pinig? ateina i?
>>>>>> u?sienio, ma?daug u? tiek ir importuojame. Pinig? ateina daugiau -
>>>>>> importuojame daugiau, pinig? ateina ma?iau - importuojame ma?iau.
>>>>>> Visai
>>>>>> negausime pinig? - visai neimportuosime.
>>>>>>
>>>>>> Nematau jokios prasm?s pilie?iui specialiai nepirkti importini?
>>>>>> preki? -
>>>>>> jei pinig? jis  turi, perk? k? nori, jei ne - neperka nieko. Nematau
>>>>>> jokios prasm?s verkti d?l ka?koki? abstrak?i? problem? ar valstyb?s
>>>>>> balans?. Kiekvienas turi ?i?r?ti, kad jam susiv?st? galai - tiek
>>>>>> pilietis,
>>>>>> tiek ?mon?, tiek valstyb?s biud?eto vykdytojai. Tada ir kitiems bus
>>>>>> gerai,
>>>>>> nereik?s imtis ka?koki? ideologini? akcij?.
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>> Gal tuomet ne ekonomines teorijas reiketu cituoti, o koki nors 5
>>>>>>> klases
>>>>>>> istorijos vadoveli apie viduaramziu "ekonomika". Arba pasiziureti kas
>>>>>>> darosi
>>>>>>> Afrikoje, kad suprasti i kur eina musu valstybe. Abejoniu nera tame,
>>>>>>> kad
>>>>>>> paprasti afrikieciai daug ir daugiau dirba ir nieko neturi, o Afrikos
>>>>>>> saliu
>>>>>>> sostinese kyla "dangoraiziai" kaip Vilniuje, bet tik Vilniuje. Ten
>>>>>>> kur
>>>>>>> valdzia, reguliuoja pinigu srautus. Taigi valdzia, o ne ekonomika.
>>>>>>> Taigi
>>>>>>> visos rkonomines teorijos prasideda ir baigiasi Vilniuje, nes cia
>>>>>>> sedi
>>>>>>> VISI
>>>>>>> ekonominiu teoriju zinovai. Oi kaip as tokiems ekonomistams ikresciau
>>>>>>> pagyventi is 3 ha zemes kaip kazkada Mao. Po tokiu pamoku Kinija tapo
>>>>>>> salimi, kurios pakranteje eme veikti ekonominiai desniai. Sakote ten
>>>>>>> padarytos dideles investicijos? Tuomet gal palygintumete kas labiau
>>>>>>> prasiskolino - kinieciai ar lietuviai? Nepatinka Kinija, imkim
>>>>>>> pokario
>>>>>>> Vokietija. Gal jus norite man irodyti, kad i Vokietijos ekonomika
>>>>>>> buvo
>>>>>>> santykinai didesnes investicijos, negu i Lietuvos... ekonomika? Tik
>>>>>>> vat
>>>>>>> dar
>>>>>>> klausimas man kyla Lietuvos valdzia paskolas ima, kad investuoti i
>>>>>>> ekonomika?
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>> Kad per daug biurokratijos ir apribojim? - sutinku, bet ?ia kalti ne
>>>>>> kas
>>>>>> kitas, o patys Lietuvos ?mon?s. O vald?ia tikrai geriau jau
>>>>>> neinvestuoja
>>>>>> ?
>>>>>> ekonomik?. Kaip pats matote, ji ir savo tiesiogines funkcijas ne itin
>>>>>> gerai atlieka. Investicijos, beje, ne paskolos.
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>
>>>>>>> Tfu, nusirasiau...
>>>>>>>
>>>>>>> Palydinimui 2 visiskai priesingi poziuriai
>>>>>>>
>>>>>>> "K.Girnius. Ma?i mokes?iai ? skurdi valstyb?"
>>>>>>> 3w
>>>>>>> delfi.lt/news/ringas/lit/kgirnius-mazi-mokesciai-skurdi-valstybe.d?id=44820913
>>>>>>>
>>>>>>> ir
>>>>>>>
>>>>>>> "Mokslininkas: Lietuva neprapuls, bet grei?iausiai bus ES uodegoje"
>>>>>>> 3w
>>>>>>> delfi.lt/news/daily/lithuania/mokslininkas-lietuva-neprapuls-bet-greiciausiai-bus-es-uodegoje.d?id=44597177
>>>>>>>
>>>>>>> taigi
>>>>>>>
>>>>>>> "Latvi? ekonomistas: tarp Baltijos valstybi? buvo tik vienas tigras"
>>>>>>> http://verslas.delfi.lt/business/latviu-ekonomistas-tarp-baltijos-valstybiu-buvo-tik-vienas-tigras.d?id=44774723
>>>>>>>
>>>>>>> "Lietuva pasiskolino 750 mln. dol."
>>>>>>> verslas.delfi.lt/business/artic le.php?id=42681209
>>>>>>> Tarptautin?je rinkoje JAV doleriais Lietuva skolinosi ir pernai. 2010
>>>>>>> m.
>>>>>>> vasario prad?ioje de?im?iai met? buvo pasiskolinta 2 mlrd. doleri? (5
>>>>>>> mlrd.
>>>>>>> Lt), o rugs?j? ? 750 mln. dol. (1,88 mlrd. Lt) septyneriems metams.
>>>>>>>
>>>>>>> Analyst, 2011 03 03 11:58
>>>>>>> Komentatoriu finansinis isprusimas tai patyliu... O ten tiem kas
>>>>>>> siule
>>>>>>> pardavineti obligacijas Lietuvos pilieciams, atsakau - SIULE.
>>>>>>> Rezultatas?
>>>>>>> 7mln LT ispirko. Klausimai? Niekas LT nesigaudo obligacijose, nes
>>>>>>> visi
>>>>>>> tokie
>>>>>>> kaip jus komentatoriai, supratimo, verciau banke laikys uz 2% nei
>>>>>>> pirks
>>>>>>> obligacija uz ~5%. Tiem kas verke del skandinavijos banku, atsakau,
>>>>>>> virs
>>>>>>> 75%
>>>>>>> investuotoju is North America. Del Latviu, jie skolinosi is TVF, kas
>>>>>>> reiskia
>>>>>>> ne tik pinigu gavima, bet ir sokima pagal TVF dudele, ivedant ju
>>>>>>> reikalaujamas reformas. LT atveju jusu visu algos, pensijos,
>>>>>>> subsidijos,
>>>>>>> pasalpos, ismokos ir pan butu dar per pus nukirptos, ir neturetumet
>>>>>>> pinigu
>>>>>>> net internetu i delfi ateit nusisneket. Del baltarusijos, jiem
>>>>>>> skolinama
>>>>>>> zemom palukanom, del politiniu sumetimu ta pati JAV, taip pririsdama
>>>>>>> prie
>>>>>>> saves, ir nugrezdama baltarusus nuo skolinimosi is Rusijos. Nejau
>>>>>>> tokie
>>>>>>> naivus visi kad lyginat ekonominius aspektus imdami ir nematydami
>>>>>>> politikos?
>>>>>>>
>>>>>>> Ar matote komentare pensininkus, perkancius lenkiskas bulbes?
>>>>>>>
>>>>>>>
>>>>>
>>>>>
>>>>
>>>>
>>>
>>>
>>
>>
>
>