Pats, matyt, turi, ne tik logikos, bet ir dėmesio išlaikymo problemų. Cementą, trąšas ir maisto produktus kažkokiai kategorijai priskyriau ne aš. O strateginėmis prekėmis galima vadinti bet ką, į tai nesiplėsiu. Kai kurios kažkuriuo menu strateginėmis buvusios prekės pateikiamos kaip anekdotiniai pavyzdžiai ekonomikos vadovėliuose. Kažkada JAV, berods, pieštukų ar kažko panašaus gamintojai buvo išsikovoję strateginių gamintojų statusą, ir juos valdžia gynė nuo užsienio konkurencijos. 2011.05.10 08:52, Veikejas rašė: > na tai tu turi rimtu logikos ir mastymo problemu. > Maisto prekes yra strategines prekes, jei pats negaminsi anksciau ar veliau > pas tave ateis badas. Kaip manai delko kilo visos tos revoliucijos pas > arabus ? > zmones be maisto neisgyvens, o be cemento ir dabar dauguma zmoniu afrikoje > puikiausiai gyvena ir poreikio nejaucia. > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message news:iq9hqq$93s$1@trimpas.omnitel.net... >> >>> Dar karta sakau, kad maisto produktai, mediena ir jos gaminiai, trasos, >>> cementas... nera ta produkcija, kuriai galima butu tenkinti ekonomines >>> teorijas vien jau del to, kad si poreiki gali tenkinti NATURINIS ukis. >>> Taigi >>> dabar imamos paskolos artina Lietuva i naturini uki. Puse Lietuvos gyvena >>> is >>> 3 ha zemes. >> >> >> >> Ekonomin�s teorijos apima visas prekes. Nematau kuo pamin�tos prek�s yra >> i�skirtin�s, o ypa� tr��os ir cementas - tikrai ne nat�rinis �kis. >> >> >> >>> Taigi niekaip negaliu sugalvoti ka Lietuvoj gamina, kad uzsienis su mumis >>> KONKURUOTU? Lazerius... Ar zinai kiek per metus kainuoja valdzios >>> komandiruotes i Europa? Paimkime pavyzdziui vieno tomasevskio islaikyma >>> Briuselyje... >> >> >> Tai sugalvoti nieko nereikia, nueini � statistikos departamento puslap� ir >> pamatai, kas tave domina. >> >> >> >>> Taigi parama paminejai, kuri BUTINAI baigsis. Bet, ekonominiu teoriju >>> zinoxe, PASKOLAS pamirsote. O jas tai reikes grazinti. >> >> >> Paskol� nepamir�au, jas visur min�jau. >> >> >> >>> Taigi, griztant prie pensininku, ar Lietuvoje jau yra naturinis ukis ar >>> ne, >>> negaliu tvirtinti. Bet kad ukis taps naturinis jokiu abejoniu neturiu, >>> jeigu >>> produkcija eksportuojantis verslas moka mokescius tam kad islaikyti >>> valdininkus ir moketi jiems atlyginimus, didesnius, negu paciame versle. >>> Taip paprasciausiai negali testis. Ir tai yra toks pat BURBULAS apie koki >>> suniasklaida rekia NT. Kad valdzia gyvena ne pagal kisene akivaizdziai >>> rodo >>> emigracijos mastai. Nera Lietuvoje pramones, kad zmones galetu dirbti ir >>> uzsidirbti. >> >> >> Tikrai nesame labai i�vystytos ekonomikos �alis. O importui pinig� gauname >> i� eksporto, ES paramos, investicij�, paskol�. Kiek pinig� ateina i� >> u�sienio, ma�daug u� tiek ir importuojame. Pinig� ateina daugiau - >> importuojame daugiau, pinig� ateina ma�iau - importuojame ma�iau. Visai >> negausime pinig� - visai neimportuosime. >> >> Nematau jokios prasm�s pilie�iui specialiai nepirkti importini� preki� - >> jei pinig� jis turi, perk� k� nori, jei ne - neperka nieko. Nematau >> jokios prasm�s verkti d�l ka�koki� abstrak�i� problem� ar valstyb�s >> balans�. Kiekvienas turi �i�r�ti, kad jam susiv�st� galai - tiek pilietis, >> tiek �mon�, tiek valstyb�s biud�eto vykdytojai. Tada ir kitiems bus gerai, >> nereik�s imtis ka�koki� ideologini� akcij�. >> >> >> >>> Gal tuomet ne ekonomines teorijas reiketu cituoti, o koki nors 5 klases >>> istorijos vadoveli apie viduaramziu "ekonomika". Arba pasiziureti kas >>> darosi >>> Afrikoje, kad suprasti i kur eina musu valstybe. Abejoniu nera tame, kad >>> paprasti afrikieciai daug ir daugiau dirba ir nieko neturi, o Afrikos >>> saliu >>> sostinese kyla "dangoraiziai" kaip Vilniuje, bet tik Vilniuje. Ten kur >>> valdzia, reguliuoja pinigu srautus. Taigi valdzia, o ne ekonomika. Taigi >>> visos rkonomines teorijos prasideda ir baigiasi Vilniuje, nes cia sedi >>> VISI >>> ekonominiu teoriju zinovai. Oi kaip as tokiems ekonomistams ikresciau >>> pagyventi is 3 ha zemes kaip kazkada Mao. Po tokiu pamoku Kinija tapo >>> salimi, kurios pakranteje eme veikti ekonominiai desniai. Sakote ten >>> padarytos dideles investicijos? Tuomet gal palygintumete kas labiau >>> prasiskolino - kinieciai ar lietuviai? Nepatinka Kinija, imkim pokario >>> Vokietija. Gal jus norite man irodyti, kad i Vokietijos ekonomika buvo >>> santykinai didesnes investicijos, negu i Lietuvos... ekonomika? Tik vat >>> dar >>> klausimas man kyla Lietuvos valdzia paskolas ima, kad investuoti i >>> ekonomika? >> >> >> Kad per daug biurokratijos ir apribojim� - sutinku, bet �ia kalti ne kas >> kitas, o patys Lietuvos �mon�s. O vald�ia tikrai geriau jau neinvestuoja � >> ekonomik�. Kaip pats matote, ji ir savo tiesiogines funkcijas ne itin >> gerai atlieka. Investicijos, beje, ne paskolos. >> >> >> >> >> >>> Tfu, nusirasiau... >>> >>> Palydinimui 2 visiskai priesingi poziuriai >>> >>> "K.Girnius. Ma�i mokes�iai � skurdi valstyb�" >>> 3w >>> delfi.lt/news/ringas/lit/kgirnius-mazi-mokesciai-skurdi-valstybe.d?id=44820913 >>> >>> ir >>> >>> "Mokslininkas: Lietuva neprapuls, bet grei�iausiai bus ES uodegoje" >>> 3w >>> delfi.lt/news/daily/lithuania/mokslininkas-lietuva-neprapuls-bet-greiciausiai-bus-es-uodegoje.d?id=44597177 >>> >>> taigi >>> >>> "Latvi� ekonomistas: tarp Baltijos valstybi� buvo tik vienas tigras" >>> http://verslas.delfi.lt/business/latviu-ekonomistas-tarp-baltijos-valstybiu-buvo-tik-vienas-tigras.d?id=44774723 >>> >>> "Lietuva pasiskolino 750 mln. dol." >>> verslas.delfi.lt/business/artic le.php?id=42681209 >>> Tarptautin�je rinkoje JAV doleriais Lietuva skolinosi ir pernai. 2010 m. >>> vasario prad�ioje de�im�iai met� buvo pasiskolinta 2 mlrd. doleri� (5 >>> mlrd. >>> Lt), o rugs�j� � 750 mln. dol. (1,88 mlrd. Lt) septyneriems metams. >>> >>> Analyst, 2011 03 03 11:58 >>> Komentatoriu finansinis isprusimas tai patyliu... O ten tiem kas siule >>> pardavineti obligacijas Lietuvos pilieciams, atsakau - SIULE. Rezultatas? >>> 7mln LT ispirko. Klausimai? Niekas LT nesigaudo obligacijose, nes visi >>> tokie >>> kaip jus komentatoriai, supratimo, verciau banke laikys uz 2% nei pirks >>> obligacija uz ~5%. Tiem kas verke del skandinavijos banku, atsakau, virs >>> 75% >>> investuotoju is North America. Del Latviu, jie skolinosi is TVF, kas >>> reiskia >>> ne tik pinigu gavima, bet ir sokima pagal TVF dudele, ivedant ju >>> reikalaujamas reformas. LT atveju jusu visu algos, pensijos, subsidijos, >>> pasalpos, ismokos ir pan butu dar per pus nukirptos, ir neturetumet >>> pinigu >>> net internetu i delfi ateit nusisneket. Del baltarusijos, jiem skolinama >>> zemom palukanom, del politiniu sumetimu ta pati JAV, taip pririsdama prie >>> saves, ir nugrezdama baltarusus nuo skolinimosi is Rusijos. Nejau tokie >>> naivus visi kad lyginat ekonominius aspektus imdami ir nematydami >>> politikos? >>> >>> Ar matote komentare pensininkus, perkancius lenkiskas bulbes? >>> >>> > >