> išnuomoti, kapitalas banko, ir tik pelnas savininkų. Sako, kad tai
 > labai efektyvus modelis moderniame, dinamiškame pasaulyje. Problema
 > tik ta, kad atsitikus krizei viskas subyra.

Būtent, kad gandai dažniausiai nepasitvirtina. O nuostoliai visuomet 
padengiami iš "masių" kišenių per pinigų emisiją juos emituojant ir 
šiaip multiplikuojant.

Remigijus

On 2011.12.17 16:41, Tuzla wrote:
>
> "Remigijus" parašė naujienų news:jcgc4e$ee0$1@trimpas.omnitel.net...
>
>> Būtent, "normalu būtų į kazino vaikščioti su nuosavu kapitalu, o ne su
>> iš indėlininkų surinktais pinigais".
>>
>> Tuo tarpu "indėlininkų surinkti pinigai" privalo būti saugomi. Ir tai
>> yra parindinė prigimtinė bankų funkcija.
>>
>> Tiesa, jų ("indėlininkų") tarpe yra dalis depozitorių/investuotojų.
>> Šiems galioja taisyklė: investuoji - rizikuoji. Visiems likusiems - ne.
>
> Na, tai normaliose šalyse, kaip pvz. Lenkijoje yra nekomerciniai bankai
> (valstybiniai), kurie neskolina pinigų, o veikia tik kaip atsiskaitymo
> centrai. Už nedidelį mokestį pervedinėja pinigus iš vienos sąskaitos į
> kitą bei saugo klientų pinigus. Tokie ypač populiarūs tarp firmų
> užsiimančių pramonės gamyba. Tiesiog gamyba ir produkcijos realizacija
> yra pakankamai sudėtinga verslo rūšis, kad nevertėtų skirti papildomus
> resursus pinigų ganymui ir investicijoms į šoną. Jiems tai neprofilinė
> veikla. Bet gi mes esam grynojo liberalizmo šalis, čia nepripažįstamas
> valstybės vaidmuo net infrastruktūros projektuose, taigi ir bankinio
> serviso neturėsime.
>
>> "galimybė laikinai pasiskolinti trūkstamą resursą" niekaip
>> neprieštarauja mano pozicijai. Čia esminis žodis - laikinai.
>
> Ach, va kame reikalas, amžinas verslo įsiskolinimas nervina? Tas irgi
> yra sąlygota dabartinės pinigų politikos (sistemos). Aišku, ūkiškai
> žiūrint, skolintos apyvartinės lėšos atrodo absurdu, kaip ir paskolos
> tik atsinešus "verslo planą" ir užstačius direktoriaus šeimos namą.
> Tačiau žiūrint iš taško "apsimoka - neapsimoka" turim visai kitą
> vaizdelį. Kadangi pinigų masė kasmet didėja apie 10%, bankai skolina už
> 5%, o už indėlius teduoda 2-3%, susidarė tokia situacija pasaulyje, kad
> taupyti tragiškai neapsimoka. Va, nesant šansų surinkti rimtesnę sumą
> verslo pradžiai, pagelbėja bankas. Toliau, jei verslas sukasi ir duoda
> grąžą bent viršijančią infliaciją, vėl apsimoka laikytis ties maksimaliu
> įsiskolinimo limitu ir kalti pinigą. Gauname tokį savotišką
> dekapitalizuoto verslo modelį, kai patalpos išnuomotos, įrengimai
> išnuomoti, kapitalas banko, ir tik pelnas savininkų. Sako, kad tai labai
> efektyvus modelis moderniame, dinamiškame pasaulyje. Problema tik ta,
> kad atsitikus krizei viskas subyra.