jei vagys ir zmogzudziai yra, vadinasi ir ju pasaluagu reikia? Del Latvijos, tai nereikia pasakeliu. tam paciam mesle kaip ir Lietuva, ir praktiskai kaip Estija, nors tuos dar broliai suomiai tempia "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jc9mqt$h7t$1@trimpas.omnitel.net... Kalbant apie bankų veiklą ir paskolas - tai prekė ir jos perpardavimas, kalbant apie pačius pinigus - tai jų nuoma ir pernuomojimas. Jei bankai ir fondai yra, vadinasi jų paslaugų kažkam reikia? Geriau būtų, jei prireikus paskolos NT ar verslui, bandytum reikiamą sumą susirankioti iš Jono, Petro ir pan.? Apie valstybes ir infrastruktūrą jau rašiau. Kai prievartos nėra, visada dviejų subjektų santykių nauda abipusė, bent jau abu mano, kad turi iš to naudą. Kitaip nesantykiautų. Dėl TVF - tai gali samprotauti kaip nori apie jos pagalbos naudą ir žalą - kontrolinio eksperimento niekada nebūna. Bet kuriuo atveju kitas variantas būna - daug didesnės palūkanos arba valstybės bankrotas. O bankroto kažkodėl paprastai stengiasi išvengti. Artimas pavyzdys - Latvija. Ten ekonomikos kritimas buvo didesnis, prisidėjo dar Parex bankas, o dabar stovime labai panašiai. Tik už savo paskolas mes daug didesnes palūkanas mokame. Ir Dombrovskis jau po antrų iš eilės nuo krizės rinkimų premjero poste išliko. Tuo tarpu Kubilius po rinkimų premjeru nebebus. Ir, tikėtina, juo netaps labai ilgai. Ir, nors Kubilius tikėjosi, kad apie jo vyriausybės veiklą bus rašomos knygos, Aslundas knygą parašė apie Dombrovskio vyriausybę. 2011.12.14 10:09, Marux rašė: > Darant prielaida, kad paskola yra preke, teoriniu panasumu galima butu > atrast, bet velgi tai yra tik vienos rusies preke > > Griztant prie temos, vis tiek lieka neaiskumu. Jei bankai ir fondai kazkam > skolingi, kodel zaidimo taisykles nustato butent bankai ir fondai, o ne > tie > kazkas. Vis tik gaunasi, kad bankai yra valstybes virs valstybiu. Nauda is > situ zaidimu atrodo vienpuse. Kazkaip neteko girdet ne vienos valstybes, > kuria, pvz, tie TVF "specialistai" butu pastate ant koju > > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message > news:jc7bag$n88$1@trimpas.omnitel.net... > Parduotuvė - visiškai tikslus palyginimas. Parduotuvė surenka prekes iš > daugelio gamintojų į vieną vietą ir už brangiau parduoda. Bankas - > surenka gyventojų paskolas į vieną vietą ir brangiau jas parduoda. Netgi > jei vyriausybė skolinasi iš gyventojų, ji vis tiek pasirenką kokį banką, > kuris jas platina už tam tikrą mokestį. Kurti ir išlaikyti visą > pardavimo infrastruktūrą pačiai vyriausybei daug daugiau kainuotų, nei > kartas nuo karto susimokant už esamos paslaugas. > > Dėl skolinimosi iš užsienio - visiškai normalu kai reikia, bet negali > reikiamos sumos pasiskolinti vietoje. Taip daro visi - ir įmonės, ir > gyventojai. Nematau tame jokios problemos. Esmė yra ne tame, iš kur > skolinasi, o tame, kad reikia skolintis, paskolos sumoje ir palūkanose. > > Dėl TVF - mažesnės palūkanos nei rinkoje, o priemones siūlo tokias, > kurios padėtų subalansuoti biudžetą. Ten dirba savo srities > specialistai, turintys šiame reikale didžiulę patirtį įvairiose šalyse. > Daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, su TVF konsultuojasi ir klausia jo > patarimų net nepasiskolinę. Be to vyriausybėms, argumentuojant kad vykdo > TVF reikalavimus, kartais žymiai lengviau priimti nepopuliarius, bet > būtinus sprendimus dėl biudžeto karpymų ir mokesčių kėlimo. > > TVF būtent tokioms krizinėms situacijoms ir sukurta, į ją moka įnašus > valstybės-narės, tame tarpe ir Lietuva. O palūkanas gauna priklausomai > nuo savo lėšų dalies TVF, beje, paprastai mažesnes nei skolindamos > tiesiogiai rinkoje krizės ištiktoms šalims. Eurozonos šalys, matydamos > kad TVF lėšų neužtenka jų problemoms spręsti, jau įkūrė savo analogą, > kurio biudžetą pastoviai didina. > > > > > > 2011.12.13 09:53, Marux rašė: >> Parduotuve - visiskai nevykes palyginimas, netgi atvirkscias variantas. >> Vienoj vietoj (parduotuvej) gali nusipirkt n prekiu - patogu (nenori, >> gali >> vazinet po n vietu), o pasiskolint (jei pasiskolinima laikyt preke), jei >> jau >> tikrai prispyre toks reikalas, gali n vietu. >> Del skolinimosi is uzsienio banku ar TVF, isvis turbut absurdas. Kam sert >> svetimus dykaduonius, kurie dar paskui tavo namuos pradeda savo tvarka >> ivedinet uz tavo pinigus? Sunkiai suvokiama kazkaip ;( >> >> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >> news:jc4nn7$ndu$1@trimpas.omnitel.net... >> Na jau atsak? - parduotuv? irgi tarpininkas. Skolintis visi?kai be jokiø >> tarpininkø atrodytø ma?daug taip - nuva?iuoja ?imonyt? ? Gari?nus, >> i?skleid?ia ant stalo obligacijas ir prekiauja. >> >> I? savø pilie?iø irgi bando skolintis, tik tiek, kad nepavyksta >> pasiskolinti tiek, kiek reikia. Gi buvo obligacijø platinimai, gal?jai >> prisipirkti. >> >> Ai?ku, geriausia b?tø subalansuotas biud?etas ir jokiø skolø. Bet kai >> tau rinkoje skolina u? 10%, protingiau b?tø skolintis i? TVF u? ?ymiai >> ma?esnes pal?kanas. T? sakiau ir 2009-aisias. Vyriausyb?s pagrindin? >> prie?astis i? ten nesiskolinti - visuomen?je nepalankus TVF ?vaizdis. O >> a? manau, kad politi?kai vyriausybei kaip tik b?tø naudingiau skolintis >> i? TVF - tada i? "karpytojo" tampi kovotoju prie? TVF "karpymus", i? >> skriaud?jo tampi gyn?ju. T? parod? ir Latvijos pavyzdys, kur "krizinis" >> premjeras vadovauja jau tre?iai vyriausybei i? eil?s. >> >> Bet gal dar prisideda atkaklus pasiprie?inimas i? liberalø pus?s, juk >> TVF pareikalautø progresiniø pajamø, turto ir kitø i?sivys?iusiose >> valstyb?se ?prastø mokes?iø, o m?sø liberalai gali nur??ti pradinukø >> maitinim?, "vaikø pinigus", bedarbiø pa?alpas, ?vietimo ir socialines >> i?laidas, bet gulasi kry?iumi prie? visokius progresinius ir turto >> mokes?ius. >> >> >> >> >> >> 2011.12.12 11:31, Marux ra??: >>> Logiskai mastant, tokiu atveju labai kvaila, netgi prazutinga yra >>> skolintis >>> is uzsienio, geriau tada is savu zmoniu, o bankai bet kokiu atveju yra >>> bereikalingi tarpininkai >>> >>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >>> news:jbsgc3$d21$1@trimpas.omnitel.net... >>> O dabar eik toliau ir paklausk kam skolingi yra bankai ir visokie >>> fondai. O jie skolingi ind?lininkams, pensininkams, kitiems >>> apsidraudusiems, ?iaip investuotojams, ?od?iu, ?mon?ms. Ir tada gali >>> i?kelti t? pat? klausim?. "Tai kas tie ?mon?s? Valstyb?s ar vir? >>> valstybi¸?" >>> >>> O jei dar pagalvosi, kad daugelyje ?ali¸ vyriausybi¸ veiksmus vienaip ar >>> kitaip irgi nulemia ?mon?s, gaunasi, kad ?mon?s skolinasi i? ?moni¸, tik >>> per tarpinink?, pana?iai kaip i? bank¸. Taigi, gaunasi ir kad valstyb?s >>> veikia kaip bankai - skolinasi i? bank¸ ir fond¸, ir finansuoja >>> valstybi¸ reikmes, taigi, duoda ka?kuriems konkretiems ?mon?ms. Skolas >>> atidavin?ja, ar grei?iau tik jas refinansuoja ir moka pal?kanas, >>> surinkdami i? t¸ pa?i¸ valstyb?s ?moni¸. Tik viena smulkmena - skolas >>> atiduoda neb?tinai tie patys ?mon?s, kurie gauna paskolintus pinigus. >>> Bet tai tas pats valstyb?s vykdomas perskirstymas. >>> >>> Kadangi skolos pastoviai did?ja, tai tokio perskirstymo b?du vieniems >>> duodami pinigai, kuriuos jie tuoj pat i?kei?ia ? prekes ir paslaugas, o >>> i? kit¸ ne atimami, o kei?iami ? skolos lapelius (obligacijas), kuriuos >>> kaupdami ?ie jau?iasi turtingi ir u?tikrinti d?l ateities. Kol >>> neprikaupia j¸ per daug... >>> >>> >>> >>> >>> 2011.12.09 09:50, Marux ra??: >>>> Cia gal ne i tema paklausiu, kaip nieko nesigaudantis ikanomikoj ir >>>> bankininkystej, bet kaip cia yra. Praktiskai visos valstybes skolingos >>>> bankam, fondam, visos minuse sedi, nezinau tokios, kuri butu su pliusu. >>>> Tai >>>> kas tie bankai? Valstybes virs valstybiu? >>>> >>>> "Ainis"<ainis@online.lt> wrote in message >>>> news:jbs8m8$1og$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> - pagal apibrezima, piniginis banknotas tera skolos lapelis, kurio >>>>> padengima realiu turtu garantuoja uzsienio arba vietine valstybe.. >>>>> >>>>> "Remigijus" >>>>>> Skolos lapeliai n?ra pinigai nei i? principo, nei ? princip?. >>>>> >>>> >>>> >>> >>> >> >> > >