Dabartinės krizės finansinės piramidės buvo kuriamos ne bankų paskolų iš nesančių pinigų išdavimų - to nėra, nes tai kontroliuojama. Piramidės buvo kuriamos iš prisiimamų draudiminių įsipareigojimų, kuriems padengti nėra jokių aktyvų. Ir tai buvo daroma ne oficialiai užsiimant draudimine veikla - tai reguliuojama, bet pasinaudojant spragomis, ir vykdant nereguliuojamą veiklą. O šiaip tos finansinės piramidės buvo tik dalis bėdos. Pagrindinė visų krizių problema - kylant ekonomikai vis laisviau dalijami kreditai, nes jie grąžinami ir atneša gražaus pelno. Ekonomikai staigiai traukiantis, skolininkai nebesugeba kreditų grąžinti, ir nusidriekia negrąžinamų skolų grandinė - bankrutuoja tiek skolininkai, tiek skolintojai. Esant masiniam skolų negrąžinimui net problemų neturintys skolintojai pradeda bijoti skolinti, o verslas stoja dėl negaunamų paskolų. Jeigu Jonas paskolino Petrui šimtą litų, kuriuos tas įdėjo į nesėkmingą verslą, ir dėl to bankrutavo ne tik Petras, bet ir Jonas, tai visiškai nereiškia, kad Jonas paskolino kažkokius nesančius pinigus. Tie pinigai nuėjo, pvz. Petro samdytiems statybininkams, pirktos įrangos gamintojams, pardavėjams ir pan. 2011.10.19 09:05, Veikejas rašė: > bet kuriant finansine piramide visgi isheina padaryt gera balansa ? > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message news:j7khi0$pm8$1@trimpas.omnitel.net... >> >> Apie tai kiek bankai gali iðduoti paskolø, jau daug èia diskutuota. Tavo >> nuostabai, jie ne tik kad turi suvesti balansà tarp gautø ir skolinamø >> pinigø, bet netgi dalies turimø pinigø neleidþiama skolinti - turi atidëti >> kaip rezervà. Ir tà balansà bei rezervø kieká pastoviai seka CB. >> >> >> >> >> 2011.10.18 20:23, Bone Daddy raðë: >>> Mokët nëra ið ko todël, kad bankai ið godumo prichujaèino tiek kreditø, >>> kiek pasaulyje nëra pinigø. >>> Dabartinës krizës autoriai ir tiesioginiai kaltininkai yra bankai. >>> Kurie, beje, uþëjus panikai tuoj pat uþmirðo visà liberalizmà ir puolë á >>> socializmà - komunizmà reikalaudami vyriausybiø jiems padët, t . y. ið >>> visø mokesèiø mokëtojø pinigëliø. >>> Jø "podielnykai" yra visokios blia reitingø kontoros, kurios iki ðiol >>> dar nesusprogdintos ir toliau vykdo savo chzn kam nukreiptà veiklà, >>> sëdamos panikà ðen bei ten. >>> >>> "Alvidon"<alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message >>> news:j7kbso$k5r$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Ponas marods painioji dvi visai skirtingas ir nesusijusias tarpusavy >>>> þodþio "krizë" reikðmes. >>>> Technologijos (tiksliau nesugebëjimas jas ávaldyt bet primetant >>>> penkmeèio plane kad bus >>>> ávaldyta ir uþdirbta) sukelia krizes, nuo ðiø kriziø iðmirë CCCP su savo >>>> satelitais, ðios >>>> krizës ir dabar purto likusius komunistinius lavonëlius. Taèiau tai nëra >>>> ðios diskusijos tema. >>>> Tiek didþioji depresija, tie dabartinës krizës, tiek ir gal pirmoji >>>> tokia dokumentuota (tulpiø >>>> svogunëliai) yra visai ið kitos operos; tai tik psichologiniai niuansai >>>> masiniam apsireiðkime. >>>> Vat uþplaukia masiðkai visiems, kad jie ið >>>> svogunëliø/akcijø/iðvestiniø_instrumentø uþdirbs >>>> milionus, tuos milionus pasiskolina (ba skolinantieji irgi tiki tais >>>> svogunëliais...) ir praëda/ >>>> prabaliavoja. Nu a tadu ateina laikas mokët skolas, a nër ið ko. >>>> Skirtingai nei technologinio >>>> kolapso atveju (CCCP ir Co) gamybos srity jokios suirutës, viskas >>>> puikiai funkcionuoja, >>>> tik kad vardan to busimo (reliai nepamatuoto) "svogunëlinio" pelno buvo >>>> uþsukta stipriai >>>> pergaug gamybos/paslaugø. Nu a þmonës tà gráþimo prie realybës >>>> (normalizacijos) fazæ >>>> vadina krize. >>>> >>>> "Omega"<omega@on.lt> wrote in message >>>> news:j7ja4g$6bp$1@trimpas.omnitel.net... >>>>> >>>>> "Sail"<sail_windsurfing@yahoo.com> wrote in message >>>>> news:j7j9mm$5p2$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> Visi dar pamena didziosios depresijos laikus ir bijo to reiskinio. >>>>>> O prasidejo tada viskas nuo totalaus kritimo akciju birzoje, ir niekas >>>>>> neitare, i ka tai isvirs. >>>>> >>>>> - ekonomistai, o daþnai net politikai, kriziø iðtakas priskiria tik >>>>> prie ekonominiø procesø.. >>>>> >>>>> p.s. >>>>> deja visos rimtos krizës kyla dël mokslo/technologijø vystymosi, >>>>> kuomet sena (technologija/produkcija) jau netinka, o nauja dar >>>>> neádiegta.. >>>>> >>>>> > >