Septintą - devintą dešimtmetį Vakaruose kritikuojant soclagerį, šalia 
kitų, naudotas toks posakis - "Sovietai - leidimų kraštas - viskas 
uždrausta, išskyrus kas leista, Vakaruose - draudimų kraštas - viskas 
leidžiama, išskyrus kas uždrausta." (netiksli citata).

Ir disidentai, ir Sąjūdis, ir po Kovo 11 didelė dalis Tautos taip ir 
suprato, taip ir gyveno. Tačiau kitoje Tautos dalyje buvusi mikroskopinė 
profesinė grupelė ėmė "nabivat' svoi prava". Kilo ginčai, radosi bylos, 
atsirado "teismų praktika". Ir čia išaiškėjo (tarp 1993 ir 1996 metų, 
maždaug), kad viskas uždrausta, išskyrus tai, kas leista.

Pastaraisiais metais teko girdėti, kad JAV kelių policijoje jei koks 
įvykis neužrašytas kokiame popieriuje, tai tokio įvykio išvis nebuvo.
Septintą - devintą dešimtmetį to tikrai nebuvo. Turime reikalą su 
teisinės sistemos, viena vertus degradacija, kita vertus 
absoliutizacija. Ne tik Lietuvoje, visur.

Vienas iš paaiškinimų (pats švelniausias iš visų įmanomų) būtų toks. 
Draudimų koncepcijos teismas (ar kontrolierius, inspektorius, 
valdininkas) turėtų žinoti viską, kas draudžiama, ir tuo vadovaudamasis 
nedrausti to, kas nedraudžiama. Betgi tam reikia žinoti viską, kas 
draudžiama! Kaip tai padaryti, kai tavo pažangumas studijuojant ir po to 
visada ne mažiau aštuonių dešimties balų skalėje (kitaip sakant, nei 
tave ko mokė, nei tu ko mokeisi, ar ką supratai/sužinojai)?

Taigi, "evoliucija" nuėjo elementariu keliu - ką čia aš varginsiuos 
aiškintis kas tau draudžiama, tu man įrodyk, kai tai tau nedraudžiama.

Pradžiai tiek.

Remigijus

On 2011.11.21 10:15, Ainis wrote:
> - kas drįso atšaukti Tautos Sąjūdžio direktyvas? naujasis biurokratas?
>
> p.s.
> buvo: "kas neuždrausta - tas teisėtai leidžiama".
>
> "Remigijus"
>> Kuo daugiau leidžiame tesininkams reikštis, tuo daugiau absurdo..
>