2011.12.20 21:00, Tuzla rašė:
> "RaR" parašė naujienų news:jcoaik$jrf$1@trimpas.omnitel.net...
>> O kalbant apie eurą, tai ECB iki šios eurozonos krizės, laikydamasis
>> taisyklių, nesupirkinėjo eurozonos šalių obligacijų, tad iš viso nėra
>> apie ką šnekėti.
>
> Nemanau, kad iš ekonominės pusės yra didelis skirtumas kieno obligacijas
> supirkinėja CB. Abiem atvejais atsiranda nauji vertės vienetai,
> atskiedžiantys esamus. Kai ECB perka UK popierius, o Anglijos CB tiek
> pat Prancūzijos ar Italijos obligacijų, abi pusės susirenka tuos
> nematomus mokesčius nuo visos svarų ir eurų masės. Tiesiog prisideda
> papildomas žingsnis, kuris techniškai padeda (kartu su palūkanomis -
> paskolų aptarnavimo kaštais) stabilizuoti procesą.


Na, tai tame visame dalyvauja ir LB - nuperka savo dalį JAV, Vokietijos 
ir kt. obligacijų ir susirenka tuos nematomus (o tiksliau labai aiškiai 
matomus) mokesčius nuo savo valdomos dolerių ir eurų masės.



>> Tai konkrečiai mechanizmą, kuriuo mes pensijas prancūzams mokame,
>> parašysi?
>
> Tai lyg tai porą kartų jau pakartojau:
> Kadangi litas pririštas - dėl euro emisijos nuvertėja tiek pat kaip
> euras, atitinkamai, dalelės lito vertės kartu su kitomis nusėda euro
> šalių biudžetuose ir nuteka į pensijas (tarpe kitų išlaidų). Aišku,
> šalis kompensuoja šitą valiutos vertės praradimą per biudžeto deficito
> finansavimą, pasiskolindama trūkstamą vertę užsienio rinkose. Čia viskas
> taip pat, kaip ir kitose (euro zonos) šalyse. Tik vienas skirtumas:
> proceso pabaigoje tikros šalys lieka įsiskolinusios viena kitai, o
> Lietuva įsiskolina į vieną pusę. LB neperka obligacijų už naujus
> pinigus, visos jų obligacijos realiai priklauso litų turėtojams.


Nė viena eurozonai priklausančios šalies vyriausybė negauna už dyką 
jokių eurų, jos surenka tuos eurus mokesčiais arba skolinasi rinkose. 
Taip pat, kaip ir Lietuva. Kam, pagal tave įsiskolinusi Graikija? 
Įvairiems ES, JAV ir kitų pasaulio dalių bankams, TVF, ESF.



>> Tai čia ir yra visa esmė. Gali pasakyti "Jonas dirba įstaigoje,
>> kurioje sukasi daug pinigų, todėl jam neabejotinai daug moka". Bet
>> toks teiginys nieko vertas, kol neparodysi, kad Jonas daug uždirba, ir
>> kad tuos pinigus jam moka minėta įstaiga.
>
> Nesupratau, ką čia veikia Jonas, bet tiek to. Mano gi nuomone čia ne
> esmė, bet techninės detalės, kurios gali skirtis ir skiriasi
> priklausomai nuo daugybės faktorių. Viena technika konvertuojamai
> pasaulinei valiutai, visai kita kokiam zlotui ar pan. O esmė būtent
> bendruosiuose dėsniuose, kuriais vadovaujasi finansiniai srautai.


Esmė tame, kad tu rašei - ECB didina pinigų masę, vadinasi tos pinigų 
masės didinimo rezultatai atitenka Prancūzijos pensininkams. Parašyk 
konkretų kelią, kaip jie atitenka. Parašai savo išvadą, bent nepateiki 
jokių argumentų jai pagrįsti.



>> Valiutos vertė praktiškai tiesiogiai priklauso nuo jos rezervo vertės.
>
> Nesiūlyčiau per daug pasitikėti šituo teiginiu. Tai daugiau sistemos
> kūrimo principas, bet ne dėsnis. Realiai valiutos vertė priklauso tik
> nuo šalies ekonominio pajėgumo, o rezervai ar stabilizaciniai fondai
> formuojami laisvai ir skirti amortizuoti krizinėms ar kritinėms
> situacijoms, kurių CB negali suvaldyti reguliariais fiskaliniais
> metodais. Aišku, nuo rezervo kokybės tiesiogiai priklauso rinkos žaidėjų
> pasitikėjimas duota valiuta. Bet tai jau spekuliacinis faktorius, jis
> veikia paraleliai mūsų atveju.


Valiutos vertė priklauso nuo jos ir kitos valiutos santykio. T.y. nuo 
jos ir rezervo santykio. Ji priklauso nuo to, kokiu santykiu tu perki 
kitą valiutą ir kokiu ją parduodi už kitą valiutą. Nupirkta kita valiuta 
tampa rezervu, parduodama - iš rezervo. Neturėdamas pakankamai rezervo, 
negali kelti valiutos vertės, nes neturi už ką jos brangiai supirkti. 
Numušti savos valiutos kursą visada gali už perkamą užsienio valiutą 
siūlydamas daug savo, ir tuo pačiu didindamas savos valiutos 
apyvartoje/rezervo santykį.

Šalies BVP gali kilti ir 10% per metus, bet savų pinigų gali paleisti į 
rinką tiek, kad skiestum rezervą, tuomet tavo valiutos vertė kris. 
Akivaizdus pavyzdys Kinija, arba Japonija prieš keletą dešimtmečių.



>> Stop. Teisingai parašei, kad atsirado papildomi €100 vertės litai, o
>> LB rezerve - Prancūzijos obligacijos už €100. Bet papildomų €100
>> neatsirado - furistas atsivežė tuos €100 iš Europos, ir vėliau jie per
>> LB grįžo atgal. Išvada - LB padarė litų emisiją, pirkdamas Prancūzijos
>> obligacijas. Lygiai taip pat, kaip ir bet kuris centrinis bankas vykdo
>> savo pinigų emisiją - į rinką paleidžia šviežių pinigų kiekį, į savo
>> rezervą įsidėdamas emisijos sumą atitinkantį obligacijų arba užsienio
>> valiutos kiekį.
>
> Pala, nereikėtų painioti skirtingų modelių. Taip, iš išorės
> nespecialistas sunkiai juos atskirs, bet veikimo principas - visai
> kitas. Kai lenkai vykdo emisiją, padidindami zlotų kiekį 10%, tai zloto
> vertė automatiškai mažėja tuo pačiu dydžiu ir suminis pinigų vertės
> dydis rinkoje nepakinta. Tas pats ir su eurais, svarais ir kitais
> tugrikais. Tuo tarpu valiutų valdybos atveju, jokių litų vertės pokyčių
> negali būti, nes tai nėra savarankiška valiuta, o jau esamo euro forma,
> frakcija. Ir pakartotinas euro naudojimas jau lyg ir už modelio ribų.
> Suabsoliutinant sistemą, trumpam įsivaizduokime, kad LB gali pirkti
> Lietuvos obligacijas (už eurus). Tada Šimonytė gautus eurus neša į LB,
> gauna už juos litus, LB už tuos pačius eurus vėl perka obligaciją,
> Šimonytė vėl į LB ir amžinas ciklas. Kaip programuotojas, išbrokuočiau
> tokią programą.


Na vėl tu apie kažkokį pakartotinį euro vartojimą. Euras, kaip ir kiti 
pinigai, vaikšto iš rankų į rankas, tokia ir yra pinigų funkcija. Kad 
kažkuri jų dalis kažkuriuo metu pereina LB ir vėl grįžta į rinką - jokia 
LB ypatybė. Taip pat daro ir parduotuvė, ir eilinis žmogus.

Nesuprantu, kodėl Šimonytė pasiskolintus iš LB pinigus turėtų vėl dėti Į 
LB? Juk bankas paprastai moka mažesnes palūkanas nei ima, tad iš tokios 
veiklos grynas nuostolis. Tokias nesąmones gali daryti ir dabar - 
pasiskolina iš užsienio banko už dideles palūkanas ir padeda vėl į tą 
patį banką. Taip pat gali daryti ir tu - paimti iš banko paskolą ir visą 
ją padėti į tą patį banką kaip indėlį. Tik tokių veiksmų logika nesuvokiama.



>> Kadangi Prancūzija savo obligacijas parduoda už eurus, tai keičiant
>> litus į obligacijas pasinaudota tarpininku euru. Bet lygiai taip pat
>> daro ir kitų šalių CB. Kinas parduoda prekę amerikonui ir gauna
>> dolerį. Doleris Kinijos CB-e išsikeičiamas į juanį (emituojamas
>> juanis), Kinijos CB už dolerį nusiperka JAV obligaciją. Rezultatas -
>> uždirbtas doleris grįžo į JAV, Kinijos CB išleido į rinką juanį,
>> padengtą JAV obligacija.
>
> Kiek žinau, Amerika turi rimtų pastabų Kinijai dėl tokios praktikos.
> Daromas didelis spaudimas, kad būtų pereita prie laisvai konvertuojamo
> juanio.


Prie ko čia konvertuojamumas? Visų šalių CB didžiąją dalį savo užsienio 
valiutos rezervų laiko tos užsienio šalies obligacijomis. Taip daro ir 
FED, ir ECB, ir D.Britanijos, ir Rusijos CB.

JAV priekaištauja Kinijai dėl pastoviai numušinėjamo savos valiutos 
kurso - pastovaus kišimosi į valiutų rinkas siūlant daug naujai iškeptų 
juanių už dolerius.



>> Dabar gi, furistas Jonas apsipirkinėja
>> Maximoje, ir tuo pačiu metu, už tuos pačius pinigus, bedarbis Pjeras
>> perka savo Lidle Marselio priemiestyje. Tiesa, tie nauji litai nėra ir
>> pilnavertis pinigas - jie nekonvertuojami ir veikia tik Lietuvos
>> teritorijoje. Norint už juos ką įsigyti užsienyje, teks litus sunaikinti
>> ir grąžinti eurus iš rezervo. Aš gi neteigiu, kad tai blogai ar gerai,
>> bet, kad tai sukčiavimas - lyg ir nėra abejonių.
>
>
>> Kaip jau aukščiau išnagrinėta, eurų nepadaugėjo, padaugėjo litų,
>> padengtų Prancūzijos obligacijomis. Tad kur čia koks sukčiavimas ir
>> kas sukčiauja? Tai centriniai bankai ir pinigų emisijos mechanizmas?
>> Ar tai vyriausybės ir jų skolinimasis, leidžiantis centriniams bankams
>> padidinti pinigų kiekį rinkoje?
>
> Kas sukčiauja... manyčiau LB, o gal pati valiutų valdybos filosofija.
> Sunku apsispręsti...


Taigi, kuriuo būtent veiksmu sukčiauja?



>> Dėl FED supirktų JAV obligacijų - tai, kaip jau anksčiau rašiau, jiems
>> nėra skirtumo kurias obligacijas FED supirkinės išleisdamas dolerius -
>> jei JAV, palūkanos neišplauks į užsienį, jei kitų šalių - jų palūkanos
>> atplauks į JAV. Čia svarbiausia, kad doleris būtų vertinamas, išliktų
>> jo paklausa. Dolerio emisiją FED gali vykdyti netgi tiesiogiai
>> pirkdamas Lietuvos obligacijas juk Lietuva skolinasi ir doleriais.
>> Tik, aišku, Lietuvos obligacijų patikimumas per mažas, bet yra ir kitų
>> šalių.
>
> Kiek atsimenu, FRB negali supirkinėti kitų šalių obligacijas, jie
> užsiiminėja išskirtinai doleriais. Na, nebent kas pasikeitė. Tiesa, jie
> kartais daro intervencinius eurų ar svarų pirkimus rinkos
> stabilizavimui, bet, kiek suprantu, tą jie daro už nuosavus pinigus,
> neleisdami naujų.


FED ir gali, ir supirkinėja kitų šalių obligacijas. Kiekvienas stambus 
CB turi įvairių valiutų rezervą, kad galėtų staigiai pakoreguoti valiutų 
kursą įsikišdamas į rinką. Ir didžiąją dalį to rezervo saugo būtent tų 
šalių obligacijomis.

Ką reiškia tas "už nuosavus pinigus, neleisdamas naujų"? Reikia 
įsisąmoninti, kad pinigas - tai kažkieno skolos raštelis. FED skolos 
rašteliai - doleriai. Pačiam FED skolos rašteliai sau nereikalingi, tai 
nonsensas - kai skolos raštelis grįžta jo leidėjui jis išnyksta, nes 
išnyko skola. Kiekvienąkart, kai FED perka kokį turtą (pvz. auksą) ar 
kitų subjektų išleistus skolos raštelius (užsienio valiutą ar bet kokias 
obligacijas, tame tarpe ir savos vyriausybės), jis už juos pateikia savo 
skolos raštelius - dolerius, t.y. vykdo pinigų emisiją. Ką nors 
pirkdamas FED nevykdo dolerio emisijos tik tada, kai turtą ar kitų 
subjektų skolos raštelius perka ne už dolerius, o už turtą ar kitų 
subjektų skolos raštelius (pvz. už eurus perka Vokietijos obligacijas).

Ir atvirkščiai - kai FED ką nors parduoda už dolerius (arba kitaip - 
superka dolerius), jis mažina dolerių kiekį rinkoje.



>> Dėl tų eurų masės atėjimo iš esmės jau viską išsamprotavau. Nematau
>> didelio skirtumo kur ta eurų masė ateis - ar į Lenkija su aktyvia
>> monetarine politika, ar į Lietuvą su pasyvia. Lygiai taip pat iš
>> pradžių tie eurai galės daug ką nupirkti, lygiai taip pat po to viskas
>> pabrangs, lygiai taip pat blogai bus jiems išėjus.
>
> Na, tai trumpu periodu skirtumo praktiškai ir nėra, ypač tikintis, kad
> įvedus eurą ECB išpirks dalį skolų. Čia gi yra įdomus momentas: ar
> pereinant prie eurų, turimas rezervas bus paliktas Lietuvos žinioje, ar
> bus panaudotas tam keitimui? Bet kai procesas užsitęsė, o dar ta krizė
> taip ne laiku, tai turime čia sunkumų.


Paprasčiausiai litai žmonėms bus pakeisti į rezerve esančius eurus. Kaip 
euro įsivedimo atveju bus pasielgta su rezervo pertekliumi - 
nesidomėjau. Galbūt, jis taps bendros euro rezervų sistemos dalimi, o 
gal juo galės disponuoti vyriausybė, gal tai bus derybų objektas - tomis 
detalėmis reikia pasidomėti.