Wrong. Kitokie verslinykai (realiai kuriantys vertę) yra "kvailesni" už bankinykus (realiai nieko nekuriančius). Ar pajėgsi suprasti skirtumą? Remigijus On 2011.10.22 20:20, Alvidon wrote: > Tu rimtai tiki, kad bankinykai kvailesni už kitokius verslinykus ??? > > P.S.: tiesa sakant versle IMHO ne tiek proto reikia, kiek netingėjimo, > t.y. iš tikro gyventi pagal šūkį "karste pamiegosi, daba arti reikia"; > ko aš, pvz. nu visai neturiu ir turėt nenoriu. > > "Remigijus"<em@i.las> wrote in message news:j7skif$f3a$1@trimpas.omnitel.net... >>> kad ir pvz. forminant ne paskolą, o bendrą biznį (nu o tadu jau aišku >> Na taip ir yra "islamo" ir "kinų" bankininkystėje. Gal dar kur, nežinau. >> Palūkanos draudžiamos, dalinamas pelas arba nuostolis. >> >>> ... Gi ne bankui reik pinigus paskolint, o artojėliui >> Taigi bankui/finansininkams, oi kaip reik, iš oro pinigėlių pasidaryti. >> >>> ... Bankelis gali ir kitaip pinigėlius panaudot, jei >> Bankelis pernelyg bukas ką nors nuveikti ūkinėje veikloje. Vienok, >> finansistų susikurtoje finansinėje (pseudo)erdvėje gali kalnus nuversti. >> Tie kalnai, tiesa, iš prirašytų nulių, betgi eilinė krizė konvertuos... >> >>> O dabartinė teisinė praktika Lietuvoje mane išvis nedomina ;) >> O be reikalo, nes tai išties gigantiška mėšlo krūva. Nebūtina pačiam >> įklimpti, pakaks ir menką skeveldrėlę nepasiruošus pasigauti - iš kart >> pajusi tam tikrą skonį burnoje. >> >>> Man indomu tik minties eiga ir minčių visuma visuomenėj. >>> Beveik insitikinęs, kad ta praktika idiotiška, ba mūsų visuomenėj >>> deja dominuoja idiotiškos nuostatos. >> Dėl visko sutinku, išskyrus visuomenę. Nepainiok keletos mikroskopinių >> profesinių grupių patologijos su visuomenės nuostatomis. >> >> Remigijus >> >> On 2011.10.21 00:48, Alvidon wrote: >>> Nu ku padarysi, aš dar iš rusakalbių kartos ;) Man dar defoltu >>> ein Ru, ne En išsireiškimai (pa defoltu :)). >>> >>> Kas link islamo - nei tai veikia, nei tai rodiklis (islamo pasaulio >>> ekonomika - o tokia yra ?). Įstatymuose galima ko nori prirašyt, >>> o realybėj nieks neskolins be procentų. O apeit labai nesunku, >>> kad ir pvz. forminant ne paskolą, o bendrą biznį (nu o tadu jau aišku >>> pelnas dalijas, o ir bankroto atveju gi nesunku smulkiom raidytėm >>> aprašyt, kad A(artojėlis) atsako, o B(bankelis) - nea). Nepatinka - >>> nevalgyk, kaip visad. Gi ne bankui reik pinigus paskolint, o artojėliui >>> reik papildomų lėšų. Bankelis gali ir kitaip pinigėlius panaudot, jei >>> visuomenė/valdžia neleis skolint, gali kad ir pvz. artelę "man dirba >>> daug artojėlių" įkurt, babkės gi jau yra, gali ir išexportint babkes >>> ir priduot normalaus pasaulio bankuosna ar dar bilekur. >>> >>> O dabartinė teisinė praktika Lietuvoje mane išvis nedomina ;) >>> Man indomu tik minties eiga ir minčių visuma visuomenėj. >>> Beveik insitikinęs, kad ta praktika idiotiška, ba mūsų visuomenėj >>> deja dominuoja idiotiškos nuostatos. >>> >>> "Remigijus"<em@i.las> wrote in message news:j7q00m$opc$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Ne briedis (kur ten, kas tas sobačij?), o pvz. islamo ar kinu >>>> bankininkysteje skolinimo procentų (palūkanų) nėra. Ir tai reglamentuota >>>> įstatymais. >>>> >>>> Anie modeliai tiesiog nepalyginamai geresni už žydiškąjį. >>>> >>>> Čia apie briedį. >>>> >>>> O rašiau apie dabartinę teisinę praktiką Lietuvoje, jei minties nepagavai. >>>> >>>> Remigijus >>>> >>>> On 2011.10.20 17:51, Alvidon wrote: >>>>> Kažikoks bried sobačij, mano, kaip neteisininko, požiūriu. >>>>> Jei skolini ne už procentus - tai ne ūkiniai santykiai ir įstatymai >>>>> to išvis neturėtų reglamentuoti, čia tas pats, kaip reglamentuoti >>>>> lytinius santykius. Išvis nevadinčiau skolinimo ne už procentus >>>>> skolinimu, tam reiktų kokio kitokio termino - pvz. asmeninių >>>>> simpatijų išplėtims į finansinę sferą. ;) >>>>> >>>>> "Remigijus"<em@i.las> wrote in message news:j7nc2d$svh$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> Šiaip jau, kaip teisininkas, čia turėtum išskirti naudos gavėjus... >>>>>> >>>>>> Jei skolini už ačiū - taip, visą riziką turi prisiimti besisklinantysis. >>>>>> >>>>>> Bet jei skolini už procentus (pelno dalį), privalai dalintis ir riziką. >>>>>> >>>>>> Remigijus >>>>>> >>>>>> On 2011.10.19 20:40, Bronco wrote: >>>>>>> On 2011-10-18 12:58, Veikejas wrote: >>>>>>>> Prieshingu atveju skolinantysis jokios rizikos nenesha. >>>>>>> >>>>>>> O ką, tavo manymu, skolinantysis turi nešti tokią pat riziką kaip asmuo >>>>>>> paėmęs paskolą? KODĖL? :) Logika dar veikia ar jau ilsisi? Pats jei >>>>>>> skolintum kam nors pinigus, ar dar geriau, skolintum pasiskolintus >>>>>>> pinigus, tai kuo pirmiausia pasirūpintum? Savaime suprantama, savo >>>>>>> rizikos minimizavimu proporcingai gaunamam pelnui nuo >>>>>>> paskolintų/perskolintų pinigų! O kliento rizika yra jo paties asmeninis >>>>>>> reikalas. Bankas nesikėsins į kliento gautą pelną protingai panaudojus >>>>>>> paskolą, ir nesidalins kliento patirtais nuostoliais jam neteisingai tą >>>>>>> paskolą kažkur neracionaliai "sukišus". Jei klientas avinas, tai jam >>>>>>> avino likimas. Dar negirdėjau, jog bankai paskolas dalintų per prievartą. >>>>>>> >>>>>>> Pilna laikraščiuose straipsnių, kuriuose avinai išdidžiai aprašo savo >>>>>>> paskolų jamimo istorijas, kai perkamas po to vieno kambario narvelis >>>>>>> sename karaboke už 200 000 LTL su paskola 37-iems metams ir pan.. Tai ką >>>>>>> tu tokiems padarysi? Jei jie nori, tegul perka, jų asmeninis reikalas >>>>>>> arba gyvenimo tragedija. Vis gi, už lango laisvė, demokratija, t.y. visi >>>>>>> turi teisę laisvai daryti tiek protingus, tiek ir kvailus ekonominius >>>>>>> sprendimus. >>>>>>> >>>>>> >>>> >>