Na tai pasikeisk Petras -> Swedbank. Gali worde su "replace all" jei moki. Tada vėl skaityk. Bankų esmė - jų ir klientų sąveikoje. Joną pakeisti banku galima, nes nėra prasmės, tai tik painiotų aiškinimą. Negi tau iki šiol, netgi po šviežios Snoro istorijos, sąskaita komerciniame banke yra tolygi LB išleistiems litams? 2011.12.10 00:12, Remigijus rašė: > Na, jei nesugebėsi persiskaityti šį savo paaiškinimą pats, tai jau > nuleisk rankas. > > Viską gerai surašei, tik pakeisk vardus Jonas ir Petras į bankų > pavadinimus... > > Remigijus > > On 2011.12.09 09:27, RaR wrote: >> Na tai tik paaiškinau, kad litų kiekio komerciniai bankai nekeičia, negi >> taip sunku suprasti, berods taip paprastai aiškinu? Jeigu litais laikyti >> ir grynuosius, kuriuos Jonas davė Petrui, ir Petro Jonui duotą skolos >> raštelį kuriuo jis įsipareigoja atiduoti paskolintą litų sumą - tada >> daugintų. Beje, taip dauginti "litus" gali net nei vienas jų neturėdamas >> - Jonas Petrui paskolina butelį šnapso, o šis duoda skolos lapelį, kad >> gražins 15 litų. Tai Petras ką tik "pagamino" 15 litų? >> >> Esmė tame, kad aš Petro skolos raštelio nelaikau litais, o praktiškai >> nekonvertuojamais Petro pinigais, kurių vertė priklauso ne nuo LB >> patikimumo, o nuo Petro patikimumo. Jeigu tu Petro skolos raštelius >> laikai tolygiais litams, tai tavo problemos. O jei ne, tada iš lėto, >> nesinervuodamas, Jono vietoje pastatyk indėlininką, o Petro - komercinį >> banką, ir turėtum suprasti vadinamąjį "pinigų multiplikavimą". >> >> Jeigu ir šis, kelioliktas mano aiškinimas šiame groupse nepadėjo, tada >> aš nuleidžiu rankas. >> >> >> >> >> 2011.12.08 23:41, Remigijus rašė: >>> Tą ir keičia - ribotą kiekį (pagrįstą) į begalybę (nepagrystą)... >>> >>> Kaip kartais sunku suprasti savo paties mintis, ar ne? >>> >>> Remigijus >>> >>> On 2011.12.06 09:50, RaR wrote: >>>> ps >>>> >>>> Štai, pavyzdžiui, nueini į >>>> http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7269&lang=lt ir ten >>>> yra >>>> vienas labai aiškus sakinys: >>>> >>>> Bendras litų kiekis apyvartoje – tai esantys apyvartoje banknotai ir >>>> monetos ir bankų ir kitų sąskaitų turėtojų sąskaitų litais Lietuvos >>>> banke likučiai. >>>> >>>> Nei banknotų spausdinti, nei monetų kalti, nei LB esančių sąskaitų >>>> savavališkai pasididinti komerciniai bankai negali, todėl jie negali >>>> didinti apyvartoje esančių litų kiekio. O jei pinigais laikyti visokius >>>> M2, M3 ir pan., t.y. visokius indėlius komerciniuose bankuose, Jono >>>> Petrui išrašytą čekį, galima daeiti ir iki kokio M5 ar M10 - privačių >>>> įmonių išleistų obligacijų ar Jono Petrui duotą skolos raštelį. Tuomet >>>> įvairių pinigų galima priskaičiuoti begalybę - bet ką tai keičia? >>>> >>>> >>>> >>>> >>>> 2011.12.06 09:27, RaR rašė: >>>>> Pinigais iš principo galima vadinti bet kokius skolos lapelius. Bet >>>>> komerciniai bankai neleidžia nei dolerių, nei eurų, nei litų, nei kitų >>>>> mums įprastų, visų ūkio subjektų priimamų pinigų. O tai, ką sąlyginai >>>>> galima vadinti pinigais, leidžia ne tik komerciniai bankai, bet ir >>>>> krūva >>>>> kitų įmonių. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> 2011.12.05 23:06, abc rašė: >>>>>> On 11/1/2011 4:17 PM, RaR wrote: >>>>>>>> Atleiskit, bet neklaidinkit žmonių. Dar šiandien sandoriams >>>>>>>> įvykdyti >>>>>>>> (settlements at clearing houses) yra naudojami tiek komercinių >>>>>>>> bankų, >>>>>>>> tiek centrinių pinigai. Ir pirmųjų pinigų sumoje gal net daugiau. >>>>>>>> Svarbu, kad kaip išsireiškėte, susivestų balansas! :)) >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Nesupratau, ką čia norėjai pasakyti. >>>>>> >>>>>> jei nesuprantat, tai vadinasi dar nepakankamai skaitėt knygų. Moralas >>>>>> paprastas: šiai dienai yra tiek CB, tiek komercinių bankų pinigai, >>>>>> o ne >>>>>> "istorijoje buvo periodų, kai komerciniai bankai leisdavo >>>>>> savo pinigus, <....> Bet dabar beveik >>>>>> niekur nėra. ..." >>>>> >>>> >>> >> >