> O finansinė piramidė reiškia visai ne skolos lapelius dėl skolos > lapelių. Tai darinys, į kurią pirmieji patekę pelnosi vien iš vėliau > įstojusiųjų įneštų lėšų. Jos veikimui reikalingas nuolatinis > eksponentinis klientų didėjimas. Į tą piramidė gali būti įnešamas ir > auksas, ir grūdai, ir ką tik sugalvosi. Puikus pavyzdys ekonomistams būdingo nemąstymo. Na, pasidžiaugei aprašymu. O pasekmės? Remigijus On 2011.12.10 09:59, RaR wrote: > Tie realūs, nemultiplikuoti pinigai irgi yra skolos rašteliai dėl > raštelių. Litas dėl euro, o iš esmės dėl Vokietijos ir kitų šalių > obligacijų; doleris - dėl savos vyriausybės ir kitų šalių obligacijų, > tas pats ir su visomis kitomis valiutomis. > > O finansinė piramidė reiškia visai ne skolos lapelius dėl skolos > lapelių. Tai darinys, į kurią pirmieji patekę pelnosi vien iš vėliau > įstojusiųjų įneštų lėšų. Jos veikimui reikalingas nuolatinis > eksponentinis klientų didėjimas. Į tą piramidė gali būti įnešamas ir > auksas, ir grūdai, ir ką tik sugalvosi. > > > > > > 2011.12.09 23:40, Remigijus rašė: >> Tai tu nieko nesupranti. Kaip ir absoliuti dauguma ekonomistų ir >> finansistų (atskirai išskiriu sąmomningai). Visame pasaulyje, ne tik >> Lietuvoje, nesigraužk. >> >> Pinigus (realius, nemultiplikuotus ar kitaip finansistinėm priemonėm ore >> nupieštus) galima vadinti tipo skolos rašteliais. Bet ne skolos raštelį >> dėl skolos raštelio. Tai jau PIRAMIDĖ. >> >> Būtent tai, ant ko jūs, (ne)mielieji, šiuo metu mus visus ir susodinote. >> >> Remigijus >> >> On 2011.12.09 09:47, RaR wrote: >>> Vadinasi, visiškai nesupranti kas yra pinigai. Visi pinigai yra skolos >>> lapeliai, nes jų pagrindinė funkcija - skolų apskaita. Keitiesi prekėmis >>> ar paslaugomis - mainų netolygumas kompensuojamas skolos lapeliais, >>> atitinkančiais mainų skirtumo vertę. Kažkam dirbi, ir jis su tavim >>> atsiskaito jei ne prekėmis ar paslaugomis, tai skolos lapeliais, lygiais >>> atliktų darbų sumai. >>> >>> Kai rinkoje yra universalių, visų rinkos dalyvių priimamų skolos lapelių >>> (pinigų), kurių vertę kokiu nors užstatu (auksu, doleris iki 70-ųjų; >>> eurais, litas) ar tiesiog kiekiu rinkoje ir galimybe keisti į kitus >>> pinigus (dauguma pagrindinių šiuolaikinių valiutų) palaiko autoritetinga >>> juos leidžianti institucija, dauguma rinkos dalyvių jais ir atsiskaito. >>> Kai tokių universalių skolos lapelių nėra arba skolininkui jų neturint >>> ir beskolinančiajam sutinkant, priimami ir skolininko skolos lapeliai, >>> t.y. skolininko išleisti pinigai, kurių vertė ir patikimumas iš esmės >>> priklauso nuo skolininko gebėjimo ir noro atiduoti skolą - padengti savo >>> skolos lapelius. Jei prekės ar paslaugos pardavėjas visiškai nepasitiki >>> jokiais skolos lapeliais, jam belieka tik barteriniai mainai. >>> >>> Taigi - pinigai nėra kažkoks turtas savaime, o skolos lapeliai, kuriuos >>> gali iškeisti į kažkokį turtą. >>> >>> >>> >>> >>> >>> 2011.12.08 23:44, Remigijus rašė: >>>> Skolos lapeliai nėra pinigai nei iš principo, nei į principą. >>>> >>>> Nebent finansistų svajonėse/klejonėse. Oi, atsiprašau, atspėjau? >>>> >>>> Remigijus >>>> >>>> On 2011.12.06 09:27, RaR wrote: >>>>> Pinigais iš principo galima vadinti bet kokius skolos lapelius. Bet >>>>> komerciniai bankai neleidžia nei dolerių, nei eurų, nei litų, nei kitų >>>>> mums įprastų, visų ūkio subjektų priimamų pinigų. O tai, ką sąlyginai >>>>> galima vadinti pinigais, leidžia ne tik komerciniai bankai, bet ir >>>>> krūva >>>>> kitų įmonių. >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> >>>>> 2011.12.05 23:06, abc rašė: >>>>>> On 11/1/2011 4:17 PM, RaR wrote: >>>>>>>> Atleiskit, bet neklaidinkit žmonių. Dar šiandien sandoriams >>>>>>>> įvykdyti >>>>>>>> (settlements at clearing houses) yra naudojami tiek komercinių >>>>>>>> bankų, >>>>>>>> tiek centrinių pinigai. Ir pirmųjų pinigų sumoje gal net daugiau. >>>>>>>> Svarbu, kad kaip išsireiškėte, susivestų balansas! :)) >>>>>>> >>>>>>> >>>>>>> Nesupratau, ką čia norėjai pasakyti. >>>>>> >>>>>> jei nesuprantat, tai vadinasi dar nepakankamai skaitėt knygų. Moralas >>>>>> paprastas: šiai dienai yra tiek CB, tiek komercinių bankų pinigai, >>>>>> o ne >>>>>> "istorijoje buvo periodų, kai komerciniai bankai leisdavo >>>>>> savo pinigus, <....> Bet dabar beveik >>>>>> niekur nėra. ..." >>>>> >>>> >>> >>