Tai tu nieko nesupranti. Kaip ir absoliuti dauguma ekonomistų ir 
finansistų (atskirai išskiriu sąmomningai). Visame pasaulyje, ne tik 
Lietuvoje, nesigraužk.

Pinigus (realius, nemultiplikuotus ar kitaip finansistinėm priemonėm ore 
nupieštus) galima vadinti tipo skolos rašteliais. Bet ne skolos raštelį 
dėl skolos raštelio. Tai jau PIRAMIDĖ.

Būtent tai, ant ko jūs, (ne)mielieji, šiuo metu mus visus ir susodinote.

Remigijus

On 2011.12.09 09:47, RaR wrote:
> Vadinasi, visiškai nesupranti kas yra pinigai. Visi pinigai yra skolos
> lapeliai, nes jų pagrindinė funkcija - skolų apskaita. Keitiesi prekėmis
> ar paslaugomis - mainų netolygumas kompensuojamas skolos lapeliais,
> atitinkančiais mainų skirtumo vertę. Kažkam dirbi, ir jis su tavim
> atsiskaito jei ne prekėmis ar paslaugomis, tai skolos lapeliais, lygiais
> atliktų darbų sumai.
>
> Kai rinkoje yra universalių, visų rinkos dalyvių priimamų skolos lapelių
> (pinigų), kurių vertę kokiu nors užstatu (auksu, doleris iki 70-ųjų;
> eurais, litas) ar tiesiog kiekiu rinkoje ir galimybe keisti į kitus
> pinigus (dauguma pagrindinių šiuolaikinių valiutų) palaiko autoritetinga
> juos leidžianti institucija, dauguma rinkos dalyvių jais ir atsiskaito.
> Kai tokių universalių skolos lapelių nėra arba skolininkui jų neturint
> ir beskolinančiajam sutinkant, priimami ir skolininko skolos lapeliai,
> t.y. skolininko išleisti pinigai, kurių vertė ir patikimumas iš esmės
> priklauso nuo skolininko gebėjimo ir noro atiduoti skolą - padengti savo
> skolos lapelius. Jei prekės ar paslaugos pardavėjas visiškai nepasitiki
> jokiais skolos lapeliais, jam belieka tik barteriniai mainai.
>
> Taigi - pinigai nėra kažkoks turtas savaime, o skolos lapeliai, kuriuos
> gali iškeisti į kažkokį turtą.
>
>
>
>
>
> 2011.12.08 23:44, Remigijus rašė:
>> Skolos lapeliai nėra pinigai nei iš principo, nei į principą.
>>
>> Nebent finansistų svajonėse/klejonėse. Oi, atsiprašau, atspėjau?
>>
>> Remigijus
>>
>> On 2011.12.06 09:27, RaR wrote:
>>> Pinigais iš principo galima vadinti bet kokius skolos lapelius. Bet
>>> komerciniai bankai neleidžia nei dolerių, nei eurų, nei litų, nei kitų
>>> mums įprastų, visų ūkio subjektų priimamų pinigų. O tai, ką sąlyginai
>>> galima vadinti pinigais, leidžia ne tik komerciniai bankai, bet ir krūva
>>> kitų įmonių.
>>>
>>>
>>>
>>>
>>> 2011.12.05 23:06, abc rašė:
>>>> On 11/1/2011 4:17 PM, RaR wrote:
>>>>>> Atleiskit, bet neklaidinkit žmonių. Dar šiandien sandoriams įvykdyti
>>>>>> (settlements at clearing houses) yra naudojami tiek komercinių bankų,
>>>>>> tiek centrinių pinigai. Ir pirmųjų pinigų sumoje gal net daugiau.
>>>>>> Svarbu, kad kaip išsireiškėte, susivestų balansas! :))
>>>>>
>>>>>
>>>>> Nesupratau, ką čia norėjai pasakyti.
>>>>
>>>> jei nesuprantat, tai vadinasi dar nepakankamai skaitėt knygų. Moralas
>>>> paprastas: šiai dienai yra tiek CB, tiek komercinių bankų pinigai, o ne
>>>> "istorijoje buvo periodų, kai komerciniai bankai leisdavo
>>>> savo pinigus, <....> Bet dabar beveik
>>>> niekur nėra. ..."
>>>
>>
>