O dabar eik toliau ir paklausk kam skolingi yra bankai ir visokie fondai. O jie skolingi indėlininkams, pensininkams, kitiems apsidraudusiems, šiaip investuotojams, žodžiu, žmonėms. Ir tada gali iškelti tą patį klausimą. "Tai kas tie žmonės? Valstybės ar virš valstybių?" O jei dar pagalvosi, kad daugelyje šalių vyriausybių veiksmus vienaip ar kitaip irgi nulemia žmonės, gaunasi, kad žmonės skolinasi iš žmonių, tik per tarpininką, panašiai kaip iš bankų. Taigi, gaunasi ir kad valstybės veikia kaip bankai - skolinasi iš bankų ir fondų, ir finansuoja valstybių reikmes, taigi, duoda kažkuriems konkretiems žmonėms. Skolas atidavinėja, ar greičiau tik jas refinansuoja ir moka palūkanas, surinkdami iš tų pačių valstybės žmonių. Tik viena smulkmena - skolas atiduoda nebūtinai tie patys žmonės, kurie gauna paskolintus pinigus. Bet tai tas pats valstybės vykdomas perskirstymas. Kadangi skolos pastoviai didėja, tai tokio perskirstymo būdu vieniems duodami pinigai, kuriuos jie tuoj pat iškeičia į prekes ir paslaugas, o iš kitų ne atimami, o keičiami į skolos lapelius (obligacijas), kuriuos kaupdami šie jaučiasi turtingi ir užtikrinti dėl ateities. Kol neprikaupia jų per daug... 2011.12.09 09:50, Marux rašė: > Cia gal ne i tema paklausiu, kaip nieko nesigaudantis ikanomikoj ir > bankininkystej, bet kaip cia yra. Praktiskai visos valstybes skolingos > bankam, fondam, visos minuse sedi, nezinau tokios, kuri butu su pliusu. Tai > kas tie bankai? Valstybes virs valstybiu? > > "Ainis"<ainis@online.lt> wrote in message > news:jbs8m8$1og$1@trimpas.omnitel.net... >> - pagal apibrezima, piniginis banknotas tera skolos lapelis, kurio >> padengima realiu turtu garantuoja uzsienio arba vietine valstybe.. >> >> "Remigijus" >>> Skolos lapeliai nëra pinigai nei ið principo, nei á principà. >> > >