Santykiai tarp zmogzudystes uzsakovo ir zmogzudzio visai laisvanoriski, neprievartiniai juk :) "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:jccpq1$aol$1@trimpas.omnitel.net... Dėl žmogžudžių, tai aš kalbėjau apie laisvanoriškus santykius, o ne prievartinius. Jei bankai tau paskolas kištų ar indėlius lieptų dėti prikišę pistoletus prie smilkinio - tada galėtum lyginti su žmogžudžiais ir reketininkais. Dėl Latvijos, tai aš ir sakiau, kad tame pačiame mėšle, kad Lietuva nesuklestėjo, o Latvija su ja lyginant giliai nenugrimzdo. 2011.12.15 12:39, Marux rašė: > jei vagys ir zmogzudziai yra, vadinasi ir ju pasaluagu reikia? > > Del Latvijos, tai nereikia pasakeliu. tam paciam mesle kaip ir Lietuva, ir > praktiskai kaip Estija, nors tuos dar broliai suomiai tempia > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message > news:jc9mqt$h7t$1@trimpas.omnitel.net... > Kalbant apie bankų veiklą ir paskolas - tai prekė ir jos perpardavimas, > kalbant apie pačius pinigus - tai jų nuoma ir pernuomojimas. > > Jei bankai ir fondai yra, vadinasi jų paslaugų kažkam reikia? Geriau > būtų, jei prireikus paskolos NT ar verslui, bandytum reikiamą sumą > susirankioti iš Jono, Petro ir pan.? Apie valstybes ir infrastruktūrą > jau rašiau. Kai prievartos nėra, visada dviejų subjektų santykių nauda > abipusė, bent jau abu mano, kad turi iš to naudą. Kitaip nesantykiautų. > > Dėl TVF - tai gali samprotauti kaip nori apie jos pagalbos naudą ir žalą > - kontrolinio eksperimento niekada nebūna. Bet kuriuo atveju kitas > variantas būna - daug didesnės palūkanos arba valstybės bankrotas. O > bankroto kažkodėl paprastai stengiasi išvengti. > > Artimas pavyzdys - Latvija. Ten ekonomikos kritimas buvo didesnis, > prisidėjo dar Parex bankas, o dabar stovime labai panašiai. Tik už savo > paskolas mes daug didesnes palūkanas mokame. Ir Dombrovskis jau po antrų > iš eilės nuo krizės rinkimų premjero poste išliko. Tuo tarpu Kubilius po > rinkimų premjeru nebebus. Ir, tikėtina, juo netaps labai ilgai. Ir, nors > Kubilius tikėjosi, kad apie jo vyriausybės veiklą bus rašomos knygos, > Aslundas knygą parašė apie Dombrovskio vyriausybę. > > > > > 2011.12.14 10:09, Marux rašė: >> Darant prielaida, kad paskola yra preke, teoriniu panasumu galima butu >> atrast, bet velgi tai yra tik vienos rusies preke >> >> Griztant prie temos, vis tiek lieka neaiskumu. Jei bankai ir fondai >> kazkam >> skolingi, kodel zaidimo taisykles nustato butent bankai ir fondai, o ne >> tie >> kazkas. Vis tik gaunasi, kad bankai yra valstybes virs valstybiu. Nauda >> is >> situ zaidimu atrodo vienpuse. Kazkaip neteko girdet ne vienos valstybes, >> kuria, pvz, tie TVF "specialistai" butu pastate ant koju >> >> >> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >> news:jc7bag$n88$1@trimpas.omnitel.net... >> Parduotuvė - visiškai tikslus palyginimas. Parduotuvė surenka prekes iš >> daugelio gamintojų į vieną vietą ir už brangiau parduoda. Bankas - >> surenka gyventojų paskolas į vieną vietą ir brangiau jas parduoda. Netgi >> jei vyriausybė skolinasi iš gyventojų, ji vis tiek pasirenką kokį banką, >> kuris jas platina už tam tikrą mokestį. Kurti ir išlaikyti visą >> pardavimo infrastruktūrą pačiai vyriausybei daug daugiau kainuotų, nei >> kartas nuo karto susimokant už esamos paslaugas. >> >> Dėl skolinimosi iš užsienio - visiškai normalu kai reikia, bet negali >> reikiamos sumos pasiskolinti vietoje. Taip daro visi - ir įmonės, ir >> gyventojai. Nematau tame jokios problemos. Esmė yra ne tame, iš kur >> skolinasi, o tame, kad reikia skolintis, paskolos sumoje ir palūkanose. >> >> Dėl TVF - mažesnės palūkanos nei rinkoje, o priemones siūlo tokias, >> kurios padėtų subalansuoti biudžetą. Ten dirba savo srities >> specialistai, turintys šiame reikale didžiulę patirtį įvairiose šalyse. >> Daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, su TVF konsultuojasi ir klausia jo >> patarimų net nepasiskolinę. Be to vyriausybėms, argumentuojant kad vykdo >> TVF reikalavimus, kartais žymiai lengviau priimti nepopuliarius, bet >> būtinus sprendimus dėl biudžeto karpymų ir mokesčių kėlimo. >> >> TVF būtent tokioms krizinėms situacijoms ir sukurta, į ją moka įnašus >> valstybės-narės, tame tarpe ir Lietuva. O palūkanas gauna priklausomai >> nuo savo lėšų dalies TVF, beje, paprastai mažesnes nei skolindamos >> tiesiogiai rinkoje krizės ištiktoms šalims. Eurozonos šalys, matydamos >> kad TVF lėšų neužtenka jų problemoms spręsti, jau įkūrė savo analogą, >> kurio biudžetą pastoviai didina. >> >> >> >> >> >> 2011.12.13 09:53, Marux rašė: >>> Parduotuve - visiskai nevykes palyginimas, netgi atvirkscias variantas. >>> Vienoj vietoj (parduotuvej) gali nusipirkt n prekiu - patogu (nenori, >>> gali >>> vazinet po n vietu), o pasiskolint (jei pasiskolinima laikyt preke), jei >>> jau >>> tikrai prispyre toks reikalas, gali n vietu. >>> Del skolinimosi is uzsienio banku ar TVF, isvis turbut absurdas. Kam >>> sert >>> svetimus dykaduonius, kurie dar paskui tavo namuos pradeda savo tvarka >>> ivedinet uz tavo pinigus? Sunkiai suvokiama kazkaip ;( >>> >>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >>> news:jc4nn7$ndu$1@trimpas.omnitel.net... >>> Na jau atsak? - parduotuv? irgi tarpininkas. Skolintis visi?kai be jokiø >>> tarpininkø atrodytø ma?daug taip - nuva?iuoja ?imonyt? ? Gari?nus, >>> i?skleid?ia ant stalo obligacijas ir prekiauja. >>> >>> I? savø pilie?iø irgi bando skolintis, tik tiek, kad nepavyksta >>> pasiskolinti tiek, kiek reikia. Gi buvo obligacijø platinimai, gal?jai >>> prisipirkti. >>> >>> Ai?ku, geriausia b?tø subalansuotas biud?etas ir jokiø skolø. Bet kai >>> tau rinkoje skolina u? 10%, protingiau b?tø skolintis i? TVF u? ?ymiai >>> ma?esnes pal?kanas. T? sakiau ir 2009-aisias. Vyriausyb?s pagrindin? >>> prie?astis i? ten nesiskolinti - visuomen?je nepalankus TVF ?vaizdis. O >>> a? manau, kad politi?kai vyriausybei kaip tik b?tø naudingiau skolintis >>> i? TVF - tada i? "karpytojo" tampi kovotoju prie? TVF "karpymus", i? >>> skriaud?jo tampi gyn?ju. T? parod? ir Latvijos pavyzdys, kur "krizinis" >>> premjeras vadovauja jau tre?iai vyriausybei i? eil?s. >>> >>> Bet gal dar prisideda atkaklus pasiprie?inimas i? liberalø pus?s, juk >>> TVF pareikalautø progresiniø pajamø, turto ir kitø i?sivys?iusiose >>> valstyb?se ?prastø mokes?iø, o m?sø liberalai gali nur??ti pradinukø >>> maitinim?, "vaikø pinigus", bedarbiø pa?alpas, ?vietimo ir socialines >>> i?laidas, bet gulasi kry?iumi prie? visokius progresinius ir turto >>> mokes?ius. >>> >>> >>> >>> >>> >>> 2011.12.12 11:31, Marux ra??: >>>> Logiskai mastant, tokiu atveju labai kvaila, netgi prazutinga yra >>>> skolintis >>>> is uzsienio, geriau tada is savu zmoniu, o bankai bet kokiu atveju yra >>>> bereikalingi tarpininkai >>>> >>>> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >>>> news:jbsgc3$d21$1@trimpas.omnitel.net... >>>> O dabar eik toliau ir paklausk kam skolingi yra bankai ir visokie >>>> fondai. O jie skolingi ind?lininkams, pensininkams, kitiems >>>> apsidraudusiems, ?iaip investuotojams, ?od?iu, ?mon?ms. Ir tada gali >>>> i?kelti t? pat? klausim?. "Tai kas tie ?mon?s? Valstyb?s ar vir? >>>> valstybi¸?" >>>> >>>> O jei dar pagalvosi, kad daugelyje ?ali¸ vyriausybi¸ veiksmus vienaip >>>> ar >>>> kitaip irgi nulemia ?mon?s, gaunasi, kad ?mon?s skolinasi i? ?moni¸, >>>> tik >>>> per tarpinink?, pana?iai kaip i? bank¸. Taigi, gaunasi ir kad valstyb?s >>>> veikia kaip bankai - skolinasi i? bank¸ ir fond¸, ir finansuoja >>>> valstybi¸ reikmes, taigi, duoda ka?kuriems konkretiems ?mon?ms. Skolas >>>> atidavin?ja, ar grei?iau tik jas refinansuoja ir moka pal?kanas, >>>> surinkdami i? t¸ pa?i¸ valstyb?s ?moni¸. Tik viena smulkmena - skolas >>>> atiduoda neb?tinai tie patys ?mon?s, kurie gauna paskolintus pinigus. >>>> Bet tai tas pats valstyb?s vykdomas perskirstymas. >>>> >>>> Kadangi skolos pastoviai did?ja, tai tokio perskirstymo b?du vieniems >>>> duodami pinigai, kuriuos jie tuoj pat i?kei?ia ? prekes ir paslaugas, o >>>> i? kit¸ ne atimami, o kei?iami ? skolos lapelius (obligacijas), kuriuos >>>> kaupdami ?ie jau?iasi turtingi ir u?tikrinti d?l ateities. Kol >>>> neprikaupia j¸ per daug... >>>> >>>> >>>> >>>> >>>> 2011.12.09 09:50, Marux ra??: >>>>> Cia gal ne i tema paklausiu, kaip nieko nesigaudantis ikanomikoj ir >>>>> bankininkystej, bet kaip cia yra. Praktiskai visos valstybes skolingos >>>>> bankam, fondam, visos minuse sedi, nezinau tokios, kuri butu su >>>>> pliusu. >>>>> Tai >>>>> kas tie bankai? Valstybes virs valstybiu? >>>>> >>>>> "Ainis"<ainis@online.lt> wrote in message >>>>> news:jbs8m8$1og$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> - pagal apibrezima, piniginis banknotas tera skolos lapelis, kurio >>>>>> padengima realiu turtu garantuoja uzsienio arba vietine valstybe.. >>>>>> >>>>>> "Remigijus" >>>>>>> Skolos lapeliai n?ra pinigai nei i? principo, nei ? princip?. >>>>>> >>>>> >>>>> >>>> >>>> >>> >>> >> >> > >