On 25/04/14 08:37, RaR wrote:
> Čia nėra net ko ir ginčytis - rinka visada geriau optimizuoja nei
> valdžia. Netgi palyginus ES su JAV akivaizdu. Kiek ES per valdžios
> įstaigas skiria lėšų visokioms verslo skatinimo, ypač naujų technologijų
> verslo programoms, bet šiose srityse taip ir nepriartėja prie JAV, kur
> tuo užsiima praktiškai vien privatus kapitalas. Didžioji dalis valdžios
> skiriamų pinigų ES išnyksta be pėdsakų, o dažnai ir europiečiai
> sėkmingas bendroves įkuria būtent JAV.

Nesiginčijam, mes tik kalbamės :) Na, juk visiems žinoma, kad JAV ir ES 
- ideologiškai skirtingi dariniai. Tai nereiškia, kad dėl visų bėdų 
kaltas socializmas, ar kad JAV ar ES gyventi yra geriau. Tiesiog ten (už 
Atlanto) yra kitaip. Ten yra labai pigūs degalai, NT, maistas, bet labai 
brangios esminės prekės - sveikatos apsauga bei vaikų išsilavinimas. 
Obamacare ir yra ilgai gimdytas žingsnis link socializmo. Plius dar 
galima net daryti prielaidą, kad dėl yra jų dabartinių ūkio problemų yra 
kalti respublikonai-JAV dešinieji. Nors kad kažką užtikrinto pasakyti, 
vėl reikia knistis statistikoje (kaip tam pačiam privačiam sektoriui 
sekasi skolas grąžinti).

> Jeigu jau teigi, kad Lietuva per 20 metų nusigyveno, tai ir reikėtų
> lyginti su 1994 m. Kai lygini pastaruosius 8 metus, tai matai tik staigų
> keturių metų kilimą Lietuvoje iki krizės, nukritimą metus atgal per
> krizę, ir palaipsninį atsigavimą. Turkijoje gi po krizės vyksta kaip tik
> tas ekonominis bumas, bet bendras to laikotarpio rezultatas - maždaug
> lygu. Dabar, kaip prognozuojama, Lietuvoje turėtų vėl prasidėti
> stipresnis atlyginimų kilimas. Bet čia lyginamos dvi šalys, kurios gan
> smarkiai atsilieka nuo turtingų šalių ir gan smarkiai vystosi.  Jeigu
> palyginsi su turtingesne šalimi, tai, nors Lietuvos duomenų nuo tų metų
> nėra, tendencija akivaizdi, be to daugelis prisimena kokie jie buvo -
> pvz kiek litų gaudavo, kai jie atsirado. Pateikiu palyginimą su
> Prancūzija, reikia pažymėti kad čia sulyginami ne absoliutus dydžiai, o
> kitimas.

Norėjau palygint, bet kaip ir sakai - duomenų nėra. Šiaip tas įrankis 
internetinis labai patogus, smagu kad tokių atsiranda. Dėl nusigyvenimo

Taip, na, mes abu žinom kad Turkija vs LTU ir LTU vs Prancūzija - čia 
lyginimai ne visai korektiški dėl skirtingų dydžių ir pajamų 
šaltinių/verslų, ypatingai paskutinis (besivystanti valstybė visuomet 
bus greičiau auganti).

Dėl augimo atlygių Lietuvoje - tam, kad jie augtų, verslas turi daugiau 
uždirbti. Nesu tikras, ar a) jis vis daugiau uždirba ir ar b) pasirengęs 
savo vaisiais dalintis. Čia ypatingai galioja vietinio kapitalo įmonėms, 
su užsieniečiais visuomet lengviau bendrauti, nes jie, kaip taisyklė, 
žino ko eina į svetimas rinkas ir turi patirties.
Neturiu po ranka skaičių dėl Lietuvos privataus kapitalo skolų - būtų 
įdomu pažiūrėti, kurioj fazėj dabar tas visas verslas.

> Historical Data Chart
>
>
> On 2014.04.25 01:50, abc wrote:
>> On 24/04/14 08:37, RaR wrote:
>>> Nieko čia nereikia orientuotis - nei į eksportą, nei į vidinę rinką -
>>> kiek reikia, tiek prekiauji. Natūralu, kad mažesnė šalis su mažesne
>>> vidine rinka arba šalis, kuriai trūksta kai kurių plačiai vartojamų
>>> gamtinių išteklių, prekiauja daugiau. Be valdžios kišimosi prekyba
>>> ilguoju laikotarpiu būna subalansuota, nes nepardavęs neturėsi už ką
>>> pirkti, o nieko neperkant už parduotus pinigus, jų kaupimas ilgainiui
>>> neteks prasmės. Valstybė gali bandyti gyventi iš paskolų ir pašalpų ir
>>> taip importuoti daugiau ne eksportuoja, bet tuomet šalies ekonomika
>>> veikia mažesniu pajėgumu nei vartoja, o kažkada tos paskolos ir pašalpos
>>> užsirauks. Valstybė gali bandyti kaupti kitų šalių skolas, tuomet
>>> ekonomika veika didesniu pajėgumu nei vartoja, bet kažkada tų skolų
>>> prisikaups tiek, kad reikės galvoti ką su jomis daryti, nes jeigu jų
>>> nepanaudosi importui, būsi nemokamai šelpęs kitas šalis.
>>
>> Gerai parašei. Na, čia galima ginčytis, ar optimizuoti, ar palikti
>> rinkoms, ir skirtingos valstybės yra pasirinkusios skirtingus metodus.
>> Lietuvoje, manau, daug prekybos pelnų (tiek importo, tiek eksporto)
>> nusėda į kapitalą (kur mokesčių iki ne per seniausiai apskritai
>> nebuvo) ir nėra labai gerai paskirstoma masėms, todėl tai arba
>> reinvestuojama (gali būti žaliavos - galimas importas), arba perkamos
>> užsienietiškos prekės (vėl importas). Dabar Lietuvos ūkis ir veikia
>> mažėsniu pajėgumu, nei vartoja, bet kad ta ekonomika veiktų (atsirastų
>> kas perka), reikia daug investuoti pradžioje. Todėl nenuostabu, kad
>> valstybės, įvertinusios situaciją (10-20-30 proc. bedarbystės
>> civilizuotame pasaulyje jiems yra kosminiai skaičiai), imasi įvairių
>> optimizavimo priemonių, belaukiant metų metus kol tie investavimo
>> medžio vaisiai bus skinami.
>>
>> Lietuvos atveju dar reiks daug nueiti "trial and error" keliu, kol tie
>> ūkio (pardavimo) vaisiai ims rodytis. Čia padėtų bendras vidutinės
>> algos kilimas, nes už tas investicijas pagrinde bus atsakingi žmonės,
>> o kai pigiai moki, tai pigiai ir gauni.
>>
>>> p.s. Įdomu, o koks vidutinis algos santykis Lietuvoje ir Turkijoje buvo
>>> kokiais 1990?
>>
>> Kokiais 1990 gal blogai lygint, nes mūsuose buvo a) hyperinfliacija ir
>> b) kita valiuta. Po to buvo Rusijos krizė ir viskas depresuota. Galima
>> paimti apytikrį indexą, kuris rodo, kad labai panašiai viskas vyko
>> paskutinius 12 metų (žr prisegtą).
>>
>