daugokai prirasei. "RaR" parašė naujienų news:k0tgrf$u6p$1@trimpas.omnitel.net... Taigi, prisireikė nusipirkti monitorių darbui. Pinigai - iš projekto, kuris vykdomas laimėjus konkursą. Bet kokio daikto pirkimą iš projekto pinigų, kainuojantį 1000 lt ir daugiau turi užplanuoti 3-4 metams į priekį ketvirčio tikslumu ir nurodęs tikslią jo kainą. Jei to nesi užplanavęs, turi pirkti pigesnį daiktą. Na, atrodo, nedidelė bėda - juk monitorių pasirinkimas didelis, pagal parametrus ir kainą išsirenku DELL UltraSharp U2412M, eIPS, 24". Atrodo, viskas tuo ir baigtųsi, jeigu būtum privatus asmuo ar privati firma. Bet projektas vykdomas Vilniaus Universiteto vardu... Taigi, VU darbuotojas negali pirkti iš bet kur ir bet ko, VU darbuotojas netgi negali skelbti konkurso, kad pirktų pigiausią daiktą. Pirkdamas kompiuterinę įrangą jis turi vadovautis sutartimi (atitinkamos sutartys yra ir kitoms prekių grupėms) Nr. PPS-520000-1637, 2012 liepos 25d. pasirašyta VU rektoriaus Benedikto Juodkos ir UAB "Baltijos kompiuterių centras" direktoriaus Alberto Ramanausko, kurios priede nurodytas sąrašas prekių su kainomis, kurias gali pirkti. Tarp keleto nustatytos konfigūracijos kompiuterių, spausdintuvų ir kt., randu ir norimą monitoriaus modelį. Deja, jo kaina su PVM tame sąraše 1019,86 Lt. Pažiūriu tris internetines parduotuves, tokių pat monitorių kainos ten: Kilobaitas - 836,99 Lt, Fortakas - 843,27 Lt, Skytech - 847,00 Lt! O panašios alternatyvos nėra - sąraše viso labo 5(!) monitoriai - 2 19", 1 22", 1 24", 1 27" ir 1 52" (iš tikrųjų pastarasis - tai Sony TV, kurių kažkas norėjo nusipirkti, apiformintas kaip monitorius). Norint pirkti ką nors kitą ar iš kur nors kitur tu turi gauti tos pačios administracijos, kuri ir sudarė tą sutartį, leidimą, ir argumentacija, kad tau reikia kažko kito ne iš siūlomo asortimento, ar gali pirkti asortimente esantį daiktą daug pigiau - negalioja. Kaip nors pavykus pervesti lėšas ir nusipirkti tą monitorių pigiau tu iš karto taptum nusikaltėliu ir turėtum reikalų jei ne su STT, tai bent jau su kitomis valstybės kontrolės institucijomis. Taip labai efektyviai pašalinami laisvos rinkos privalumai, lėšos labai efektyviai skiriamos ne projekto tikslams siekti, o neuždirbtais pinigais papildyti kažkieno kišenes. Ir kas gali paneigti, kad savo dalies nepasiima ir valstybės tarnautojas, rengęs ar pasirašęs tokią sutartį? Juk tie pirkimai skaičiuojami milijonais litų, o iš VU darbuotojų girdėjau nusiskundimų, kad pagal sutartį su West-Express jie yra mokėję už viešbutį dvigubai brangiau nei būtų užsisakę savarankiškai, ir dar negali užsisakyti to, ko nori. Ir eina į prezidentų, seimo rinkimus su šūkiais apie kovą su korupcija, už efektyvų lėšų naudojimą, nors viskas ko reikia - tai tiesiog panaikinti savo sukurtus ir nekurti naujų įstatymų, sudarančių sąlygas korupcijai ir neleidžiančių efektyviai naudoti lėšas. Ir liūdna, kad tokių įstatymų ir apskritai biurokratinių suvaržymų dar labiau padaugėjo konservatorių-liberalų valdymo metais, iš kurių vienų lyderis kažką svaičiojo apie valstybinio-biurokratinio aparato mažinimą ir labai taupė valstybės lėšas, kiti gi dedasi laisvosios rinkos šalininkais, pasiryžusiais panaikinti vos ne visą biurokratinį valstybės aparatą. Bet lozungai ir pavadinimai jais ir lieka, o realiai kiekvieno ministro darbai vertinami pagal tai, kiek jis sugebėjo valstybės lėšų perpumpuoti savo partijos rėmėjams. Liūdna, kad net tie mokslininkai, pradedantys kažką purkštauti prieš tuos įstatymus, tyli kaip pelė po šluota ir sutinka tyliai atsisveikinti su vos ne savo pinigų dalimi, nė žodžio nepasakydami prieš savo pačių administracijos sudaromas idiotiškas sutartis. Mokslo šventovė vadinasi, greičiau kažkokia Šiaurės Korėja.