> Laimis jau atsakė. Pagrindinis tokių sutarčių tikslas - optimizuoti > įstaigos darbą taip, kad personalui reiktų kuo mažiau organizuoti > pirkimo konkursų, kur teoriškai įmanoma padaryti daugiausia klaidų ir > pridaryti finansinių nuostolių. Priedo, įstagos personalas periodiškai > atiitraukiamas nuo tiesioginio darbo. Patikėk, aš visai nenoriu tris > kartus į metus organizuoti pieštukų kainų apklausą ir dar gauti velnių > už tai, kad nenusiunčiau paklausimo UAB 'Mendelsonas ir Sūnūs", kurie > jau 10 metų kaip nevykdo veiklos. Tai čia tu vis atsiremi nuo to pačio absurdiško viešųjų pirkimų įstatymo ir džiaugiasi tame įstatyme padaryta landa, leidžiančia apeiti kai kurias procedūras, bet tuo pečiu sukuriančia landą nesąžiningam biurokratui gerai pasipelnyti ir (šiuo atveju ir tiesiog nekvalifikuotam ar apykvailiam biurokratui) dar labiau apsunkinti pirkimus. Elementarų ir akivaizdų pavyzdį jau pateikiau - pagal konkrečią pasirašytą tiesioginę sutartį tiesiog negaliu nusipirkti to, ko reikia, ir dabar dar reikia kovoti, tikintis gauti teisę skelbti tą viešą konkursą. > Įdomu, ar įsivaizduoji kaip privati kontora vykdo pirkimus? Neįsivaizduoju, o matau. Tiesiog paima ir nusiperka. Aišku, yra didelių gremėzdiškų kontorų, turinčių savo biurokratinį aparatą ir idiotiškas procedūras. Bet dažniausiai žymiai efektyviau yra valdymą decentralizuoti ir palikti visą atsakomybę betarpiškiems vykdytojams, iš jų reikalaujant ne biurokratinių procedūrų laikymosi, o konkrečių rezultatų. Kai sunku įvertinti savo darbuotojo veiklos rezultatus, tada dažnai griebiamasi biurokratinių procedūrų šiaudo. > Tai motyvuok kad pagal sutartį pasiūlyta perkamo objekto kaina yra 20% > didesnė nei dabartinė rinkos kaina su PVM. Arba prikirps sviesto upelį, > arba gausi leidimą. Tai be abejo motyvuosiu. Juk tai labai lengva padaryti. O ar to motyvo užteks, ar reikės kokių papildomų priemonių - pažiūrėsim. > Nereikia susireikšminti. Manau projekto pirkimus galėjote organizuotis > patys, jeigu taip būtų numatyta projekte. Projekte tokie dalykai visiškai neaptariami. Gauni iš užsakovo lėšas pagal patvirtintą sąmatą ir viskas. O iš kur tu ką pirksi - tavo paties reikalas. Aš, aišku, stengiuosi surasti tai, ko man reikia, ir už geriausią kainą. Bet čia įsiterpia MANO biurokratas ir trukdo tai daryti, vadovaudamasis viešųjų pirkimų įstatymu. Panašus absurdas kai užsidirbu pinigus iš privačios kompanijos ir jie atsiduria valstybinės įstaigos sąskaitoje. Formaliai tai mano uždirbti pinigai, jau su atiduota duokle mano įstaigai, ir aš juos lyg ir galiu leisti kaip noriu. Bet iš tiesų aš vis tiek negaliu pirkti to ir iš ten kur noriu - turiu vadovautis tuo įstatymu ir atsižvelgti į visas sudarytas sutartis, ribojančias prekių asortimentą ir kainos pasirinkimą.