RaR rašė:

> Žodžiu, valstybė galėtų pirkti mokslo paslaugas, bent dalį jų laisvoje
> rinkoje, panašiai kaip kokį kelių tiesimą. Tik tiek, kad mokslinius
> rezultatus galima daug paprasčiau įvertinti nei kelių kokybę, be to juos
> vertina daugybė užsienio ekspertų, taip pat ir lėšų skyrimas būtų
> vykdomas pagal tuos rezultatus, o ne kažkokios valstybės sudarytos
> komisijos.

Čia šiaip pastabėlė, tačiau kai kurie mokslininkai labai ironiškai ir 
atsargiai žiūri į tuos mokslo pažangos kriterijus ir citavimo indeksų 
sistemą, nes egzistuoja ir toks reiškinys (koks jo mastas 
nepostringausiu), kad kepami ir percituojami labai abejotinos vertės 
straipsniūkščiai savuose žurnaliūkščiuose, kurie laiku susikombinavo 
reikalingą indeksą. Tokiu būdu užsitikrinamas reikalingas finansavimas 
ir mokslas tipo pažangus.
Taip pat egzistuoja gana netrivialus uždavinys įvertinti iškeptų 
straipsnių skaičių ir pagal tai vertinti pažangą/rezultatus, nes yra 
mokslinių sričių, kuriuose gali be vargo kepti beverčius/abstrakčius ir 
jokios praktinės naudos neturinčius straipsnius (dabar aprašysime kaip 
galima transformuoti formulės vardiklį, o sekančiame straipsnyje 
transformuosime formulės skaitiklį...). Žodžiu, noriu atkreipti dėmesį, 
kad mokslo pažanga ir rezultatai (kokybės kriterijai) toli gražu nėra 
taip kokybiškai tiksliai ir paprastai nustatoma. Vėl gi, sistema su 
publikavimu ir citavimo indeksais iš principo gera, tačiau jos 
realizacija... (kai pridygsta žurnaliūkščių specialiai tam publikavimui 
palengvinti/realizuoti, be aukštesnės atrankos reikalavimų ir kai pačios 
įstaigos viena kitą cituoja)