Nesiimsiu dabar samprotauti apie tų galutinių rezultatų kriterijų 
teisingumą, bet tie, kurie naudojami moksle, yra labai aiškiai 
apibrėžiami ir niekaip neįtakojami bent jau iš Lietuvos. Tai 
recenzuojami straipsniai, turintys citavimo indeksą. Pagal juos gali 
išvesti labai tikslius koeficientus. Ir jei grupės vadovas neturės 
smegenų, organizacinių gabumų ar dar kažko, jis aukštų balų nesurinks.

Turint tokius aiškus kriterijus, iš principo galima net visiškai 
liberalizuoti mokslą. Čia kodėl jo reikia valstybei, kiek lėšų jam 
reikia skirti ir t.t. nesamprotausiu, nes tai atskira didelė tema. 
Taigi, jei finansavimas projektinis - suskaičiuoji grupes koeficientą ir 
skiri tiek lėšų, kiek jai išeina įvertinus visų pareikštų grupių 
koeficientus. Nereikėtų net ekspertų, vertinančių projektą - tokioje 
mažoje šaly kaip Lietuva neišvengiamai kyla interesų konfliktų, todėl 
dažnai vertinama neobjektyviai, dažnai įvertinimui neužtenka ekspertų 
kvalifikacijos, nes nėra tiek daug gerų įvairų krypčių specialistų, be 
to vertindami ekspertai atitraukiami nuo savo tiesioginio darbo, gali 
nusimėgdžioti konkurentų idėjas, be to jie ekspertavimu uždirba nemažai 
lėšų, kurių lubos nekontroliuojamos taip, kaip vykdant tiesioginį darbą. 
Gauti lėšas galėtų bendra tvarka bet kas, taip pat ir privačios įmonės, 
netgi privatūs asmenys, galėtų atsirasti privačios kompanijos, 
nuomojančios laboratorijas mokslinėms grupėms ir taip konkuruojančios su 
universitetais ir institutais. Čia, aišku, yra daug visokių niuansų, kai 
ką esu apmąstęs, kai ką dar reikėtų apgalvoti, bet, manau, toks laisvos 
konkurencijos modelis galėtų būti labai produktyvus ir efektyvus, todėl 
verta apie jį pamąstyti. Galima būtų netgi nuimti atlyginimų ribas - 
grupių vadovai galėtų konkuruoti dėl gerų darbuotojų, kviestis net iš 
vakarų šalių, jei jis duos daugiau rezultato nei kainuos.

Žodžiu, valstybė galėtų pirkti mokslo paslaugas, bent dalį jų laisvoje 
rinkoje, panašiai kaip kokį kelių tiesimą. Tik tiek, kad mokslinius 
rezultatus galima daug paprasčiau įvertinti nei kelių kokybę, be to juos 
vertina daugybė užsienio ekspertų, taip pat ir lėšų skyrimas būtų 
vykdomas pagal tuos rezultatus, o ne kažkokios valstybės sudarytos 
komisijos.



2012.08.21 13:19, Sail rašė:
> Tarp kitko, tamsta teisus, sistema kai skyriaus vadovas turi daug laisvės,
> bet atsako tiesiogiai už galinį rezultatą, yra tikrai efektyvesnė, pats
> turėjau progos tuo įsitikinti. Veikia kaip laikrodis.
>
> Čia žinoma su viena sąlyga - skyrių vadovai turi būt su smegenim. Ir turi
> būti maždaug aiškūs kriterijai, kas tas galutinis rezultatas. Moksle tai
> įtariu ne taip jau lengvai apibrėžiama, kaip komercinėj struktūroj.
>
> Tenka dirbti su keliomis įmonėmis, tai vienoj viskas veikia, kaip tu ir
> norėtum, o kitose deja ne. Pagrindinė problema - smegenų trūkumas pas
> vidutinio lygio vadovus, o protingesniems surinkti nėra uždirbama pakankamai
> pinigų.
>
> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:k0vgrd$okc$1@trimpas.omnitel.net...
>> Viena vertus jeigu vienas už tiek ir nupirktų, o kiti keliasdešimt pirktų
>> už 850, jau būtų mažiau išeikvota lėšų nei kad visi priversti pirkti už
>> 1020. Bet šiaip jau ir be viešųjų pirkimų yra pilna kontrolės - turi
>> suplanuoti ką pirksi ir lėšų davėjas turi aprobuoti, nusipirkus turi gauti
>> valdžios leidimą apmokėti sąskaitą, metų pabaigoje vėl atsiskaitai už
>> išleistas lėšas užsakovui, visos faktūros yra saugomos, bet kas gali
>> patikrinti.Aš visai už, kad kiekvienas valstybinis pirkimas būtų viešai
>> prieinamas kažkokiame tinklalapyje. Tuomet galima būtų ne tik pavienius
>> atvejus nagrinėti, bet koks nors STT pareigūnas galėtų atlikinėti ir
>> statistines analizes, o radus kažkokius keliančius įtarimą nukrypimus nuo
>> normos - tiek pavienių pirkinių per daug užkeltą kainą, tiek pastovų
>> permokėjimą kažkokiam tiekėjui ir pan., atlikti savo tyrimą.
>>
>> Kitą vertus, kaip jau rašiau, pas mus specifika tokia, kad nedidelės
>> grupelės turi savo pinigus, už kuriuos turi padaryti tam tikrus darbus. Tų
>> pinigų paprastai per daug nebūna, jau visa projekto sąmata būna praėjusi
>> ir laimėjusi konkursą, tad paprastai sieki kuo taupiau tuos pinigus
>> išleisti, ir paremti UAB "Uošvis ir vaikai" noras retai kyla. Tuo tarpu
>> kai sutartį stambioms sumoms pasirašinėja biurokratas, kuris niekam
>> neatsiskaitinėja už išleistas lėšas ir už jas jokių darbų padaryti neturi,
>> jo motyvacija jau kiek kitokia. Aš visąlaik laikiau ir tebelaikau, kad
>> žymiai efektyvesnė tokia sistema, kurioje individas turi didelę laisvę
>> priimti sprendimus, bet ir pilnai atsako už jų pasekmes, nei kai jo
>> sprendimų laisvę kažkas pastoviai riboja ir kontroliuoja, dažnai menkai
>> teišmanantys darbo specifiką.
>>
>>
>> 2012.08.20 22:15, Ignas rašė:
>>>
>>> na situacija nekokia. Is kitos puses, tokios sutartys apsaugo nuo zmoniu,
>>> kurie pirktu ta pati ekrana uz 2500 lt is UAB Uosvis ir vaikai.
>>>
>>>
>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message
>>> news:k0tk93$1tt$1@trimpas.omnitel.net...
>>>> Pagal sutartį 20% gali pirkti iš tos pat firmos, bet ne iš pateikto
>>>> sąrašo arba už kitą kainą. Iš karto po sutarties sudarymo atostogų
>>>> sezono vidury tas limitas, aišku, buvo išnaudotas. Na jo, tapti tiekėju,
>>>> kai sutartį pasirašo su firma, pasiūliusia vos ne didžiausias kainas
>>>> rinkoje...
>>>>
>>>> Bet klausimo esmė čia - iš viso kam reikalingos tokios sutartys,
>>>> smarkiai ribojančios asortimentą ir suteikiančios monopolį vienai
>>>> firmai, didinančios biurokratinį aparatą ir gaišinančios bei
>>>> neleidžiančios efektyviai panaudoti pinigų? Tuo labiau, kai pinigus
>>>> duoda ne VU, o kitas fondas, kuriam visiškai nesvarbu iš ko tu pirksi, o
>>>> svarbu tik tavo rezultatai ir ar pagal paskirtį išleistos lėšos.
>>>> Įstatymu suteikta teisė dviejų institucijų tandemui - vienai
>>>> valstybinei, kitai privačiai apriboti ir reketuoti subjektą, vykdantį
>>>> kitos institucijos užsakymą.
>>>>
>>>>
>>>>
>>>> 2012.08.20 17:52, ejs rašė:
>>>>> 2012.08.20 17:47, RaR rašė:
>>>>>> Tokius marazmus daro vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu. Tiesiog
>>>>>> panaikina visą rinką, lyg jos ir nebūtų - tu turi pirkti tik iš tam
>>>>>> tikro tiekėjo, tam tikrus daiktus ir už tam tikrą kainą.
>>>>>
>>>>> Jei tiekėjas pasiūlė tokias kainas ir laimėjo pirkimo konkursą - nieko
>>>>> nepadarysi. Gali pats tapti tiekėju.
>>>>>
>>>>> Berods 10 ar 15% nuo konkurso sumos galima pirkti ir iš kitų šaltinių,
>>>>> jei tinkamai motyvuosi.
>
>