Tema: Re: Viesieji pirkimai, bl...
Autorius: Sail
Data: 2012-08-21 15:19:42
Na čia aš ne specas dėl mokslo rezultatų vertinimo. Tikėtina kad esi teisus, 
esu nesyk girdėjęs mokslo žmonių nuomonę, kad biurokratai mokslo įstaigose 
sprendžia klausimus, kuriuose jie nieko neraukia.

Šiaip mintis dėl mokslo paslaugų pirkimo imho nėra bloga.

Bet pats tikriausiai supranti, kad esama sistema atitinka mūsų visuomenės 
protinio sugebėjimo lygį, ir jos greitai ko gero nepakeisi. Nebent eisi į 
politiką ir užimsi ministro kėdę, tada gal kažkas ir pajudės.


"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:k0vt63$8ju$1@trimpas.omnitel.net...
> Nesiimsiu dabar samprotauti apie tų galutinių rezultatų kriterijų 
> teisingumą, bet tie, kurie naudojami moksle, yra labai aiškiai apibrėžiami 
> ir niekaip neįtakojami bent jau iš Lietuvos. Tai recenzuojami straipsniai, 
> turintys citavimo indeksą. Pagal juos gali išvesti labai tikslius 
> koeficientus. Ir jei grupės vadovas neturės smegenų, organizacinių gabumų 
> ar dar kažko, jis aukštų balų nesurinks.
>
> Turint tokius aiškus kriterijus, iš principo galima net visiškai 
> liberalizuoti mokslą. Čia kodėl jo reikia valstybei, kiek lėšų jam reikia 
> skirti ir t.t. nesamprotausiu, nes tai atskira didelė tema. Taigi, jei 
> finansavimas projektinis - suskaičiuoji grupes koeficientą ir skiri tiek 
> lėšų, kiek jai išeina įvertinus visų pareikštų grupių koeficientus. 
> Nereikėtų net ekspertų, vertinančių projektą - tokioje mažoje šaly kaip 
> Lietuva neišvengiamai kyla interesų konfliktų, todėl dažnai vertinama 
> neobjektyviai, dažnai įvertinimui neužtenka ekspertų kvalifikacijos, nes 
> nėra tiek daug gerų įvairų krypčių specialistų, be to vertindami ekspertai 
> atitraukiami nuo savo tiesioginio darbo, gali nusimėgdžioti konkurentų 
> idėjas, be to jie ekspertavimu uždirba nemažai lėšų, kurių lubos 
> nekontroliuojamos taip, kaip vykdant tiesioginį darbą. Gauti lėšas galėtų 
> bendra tvarka bet kas, taip pat ir privačios įmonės, netgi privatūs 
> asmenys, galėtų atsirasti privačios kompanijos, nuomojančios laboratorijas 
> mokslinėms grupėms ir taip konkuruojančios su universitetais ir 
> institutais. Čia, aišku, yra daug visokių niuansų, kai ką esu apmąstęs, 
> kai ką dar reikėtų apgalvoti, bet, manau, toks laisvos konkurencijos 
> modelis galėtų būti labai produktyvus ir efektyvus, todėl verta apie jį 
> pamąstyti. Galima būtų netgi nuimti atlyginimų ribas - grupių vadovai 
> galėtų konkuruoti dėl gerų darbuotojų, kviestis net iš vakarų šalių, jei 
> jis duos daugiau rezultato nei kainuos.
>
> Žodžiu, valstybė galėtų pirkti mokslo paslaugas, bent dalį jų laisvoje 
> rinkoje, panašiai kaip kokį kelių tiesimą. Tik tiek, kad mokslinius 
> rezultatus galima daug paprasčiau įvertinti nei kelių kokybę, be to juos 
> vertina daugybė užsienio ekspertų, taip pat ir lėšų skyrimas būtų vykdomas 
> pagal tuos rezultatus, o ne kažkokios valstybės sudarytos komisijos.
>
>
>
> 2012.08.21 13:19, Sail rašė:
>> Tarp kitko, tamsta teisus, sistema kai skyriaus vadovas turi daug 
>> laisvės,
>> bet atsako tiesiogiai už galinį rezultatą, yra tikrai efektyvesnė, pats
>> turėjau progos tuo įsitikinti. Veikia kaip laikrodis.
>>
>> Čia žinoma su viena sąlyga - skyrių vadovai turi būt su smegenim. Ir turi
>> būti maždaug aiškūs kriterijai, kas tas galutinis rezultatas. Moksle tai
>> įtariu ne taip jau lengvai apibrėžiama, kaip komercinėj struktūroj.
>>
>> Tenka dirbti su keliomis įmonėmis, tai vienoj viskas veikia, kaip tu ir
>> norėtum, o kitose deja ne. Pagrindinė problema - smegenų trūkumas pas
>> vidutinio lygio vadovus, o protingesniems surinkti nėra uždirbama 
>> pakankamai
>> pinigų.
>>
>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message 
>> news:k0vgrd$okc$1@trimpas.omnitel.net...
>>> Viena vertus jeigu vienas už tiek ir nupirktų, o kiti keliasdešimt 
>>> pirktų
>>> už 850, jau būtų mažiau išeikvota lėšų nei kad visi priversti pirkti už
>>> 1020. Bet šiaip jau ir be viešųjų pirkimų yra pilna kontrolės - turi
>>> suplanuoti ką pirksi ir lėšų davėjas turi aprobuoti, nusipirkus turi 
>>> gauti
>>> valdžios leidimą apmokėti sąskaitą, metų pabaigoje vėl atsiskaitai už
>>> išleistas lėšas užsakovui, visos faktūros yra saugomos, bet kas gali
>>> patikrinti.Aš visai už, kad kiekvienas valstybinis pirkimas būtų viešai
>>> prieinamas kažkokiame tinklalapyje. Tuomet galima būtų ne tik pavienius
>>> atvejus nagrinėti, bet koks nors STT pareigūnas galėtų atlikinėti ir
>>> statistines analizes, o radus kažkokius keliančius įtarimą nukrypimus 
>>> nuo
>>> normos - tiek pavienių pirkinių per daug užkeltą kainą, tiek pastovų
>>> permokėjimą kažkokiam tiekėjui ir pan., atlikti savo tyrimą.
>>>
>>> Kitą vertus, kaip jau rašiau, pas mus specifika tokia, kad nedidelės
>>> grupelės turi savo pinigus, už kuriuos turi padaryti tam tikrus darbus. 
>>> Tų
>>> pinigų paprastai per daug nebūna, jau visa projekto sąmata būna praėjusi
>>> ir laimėjusi konkursą, tad paprastai sieki kuo taupiau tuos pinigus
>>> išleisti, ir paremti UAB "Uošvis ir vaikai" noras retai kyla. Tuo tarpu
>>> kai sutartį stambioms sumoms pasirašinėja biurokratas, kuris niekam
>>> neatsiskaitinėja už išleistas lėšas ir už jas jokių darbų padaryti 
>>> neturi,
>>> jo motyvacija jau kiek kitokia. Aš visąlaik laikiau ir tebelaikau, kad
>>> žymiai efektyvesnė tokia sistema, kurioje individas turi didelę laisvę
>>> priimti sprendimus, bet ir pilnai atsako už jų pasekmes, nei kai jo
>>> sprendimų laisvę kažkas pastoviai riboja ir kontroliuoja, dažnai menkai
>>> teišmanantys darbo specifiką.
>>>
>>>
>>> 2012.08.20 22:15, Ignas rašė:
>>>>
>>>> na situacija nekokia. Is kitos puses, tokios sutartys apsaugo nuo 
>>>> zmoniu,
>>>> kurie pirktu ta pati ekrana uz 2500 lt is UAB Uosvis ir vaikai.
>>>>
>>>>
>>>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message
>>>> news:k0tk93$1tt$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>> Pagal sutartį 20% gali pirkti iš tos pat firmos, bet ne iš pateikto
>>>>> sąrašo arba už kitą kainą. Iš karto po sutarties sudarymo atostogų
>>>>> sezono vidury tas limitas, aišku, buvo išnaudotas. Na jo, tapti 
>>>>> tiekėju,
>>>>> kai sutartį pasirašo su firma, pasiūliusia vos ne didžiausias kainas
>>>>> rinkoje...
>>>>>
>>>>> Bet klausimo esmė čia - iš viso kam reikalingos tokios sutartys,
>>>>> smarkiai ribojančios asortimentą ir suteikiančios monopolį vienai
>>>>> firmai, didinančios biurokratinį aparatą ir gaišinančios bei
>>>>> neleidžiančios efektyviai panaudoti pinigų? Tuo labiau, kai pinigus
>>>>> duoda ne VU, o kitas fondas, kuriam visiškai nesvarbu iš ko tu pirksi, 
>>>>> o
>>>>> svarbu tik tavo rezultatai ir ar pagal paskirtį išleistos lėšos.
>>>>> Įstatymu suteikta teisė dviejų institucijų tandemui - vienai
>>>>> valstybinei, kitai privačiai apriboti ir reketuoti subjektą, vykdantį
>>>>> kitos institucijos užsakymą.
>>>>>
>>>>>
>>>>>
>>>>> 2012.08.20 17:52, ejs rašė:
>>>>>> 2012.08.20 17:47, RaR rašė:
>>>>>>> Tokius marazmus daro vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu. Tiesiog
>>>>>>> panaikina visą rinką, lyg jos ir nebūtų - tu turi pirkti tik iš tam
>>>>>>> tikro tiekėjo, tam tikrus daiktus ir už tam tikrą kainą.
>>>>>>
>>>>>> Jei tiekėjas pasiūlė tokias kainas ir laimėjo pirkimo konkursą - 
>>>>>> nieko
>>>>>> nepadarysi. Gali pats tapti tiekėju.
>>>>>>
>>>>>> Berods 10 ar 15% nuo konkurso sumos galima pirkti ir iš kitų 
>>>>>> šaltinių,
>>>>>> jei tinkamai motyvuosi.
>>
>>