Tegul sau būna tas televizorius kad ir interjero elementu- detale. ir
štai kodėl- esu dėkingas tėvams ir uošvei ( už lempinį radiją
Latvija), kad neišmetė. Dabar galiu 60tųjų metų "kombainu" (ekraniukas
toks- 40 prieš 30 centimetrų, o viršuje įmontuotas trijų greičių
patefonas) paklausyti ne tik Šaliapino, bet ir paties K.Petrausko. O iš
radijo G.Aleknonio balsas skambėdavo kaip iš komfortabilios sakyklos-
toks minkštas, gilus, sodrus ir švelnus- būčiau panelė,
įsimylėčiau, bet nebūdamas, klausau ir pavydžiu. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093