ivses opusai visuomet grazus. man ypac patinka tie, prie kuriu gali
prisikabinti. tokiu kabliuku ieskau ir radus nudziungu. siaip jau tas "kai
reikes nebebuti" - granausko - gana nuvalkiotas dalykas. sako "isbarstykit
ir pamirskit" (o galvoja "prisiminkit koks buvau kilnus ir visada
minekite"). arba "nenoriu guleti po zeme". o kaip kiti guli ir jiems nieko?
bet as juk toks nepaprastas. po visomis tomis frazemis ir norais buti kaip
nors palaidotais ypatingai - sudegintais (visiems sutartinai raudant) ar
paleistais nemunan, pries tai apkaisius lelijom - visa tai tik apmaudas,
kad reiks numirti. pridengtas atsainumu ir tariamu susimenkinimu. man
rodos, reiktu tuos reikalus palikti spresti gyviesiems. kaip jiems bus
patogiau ir maloniau, taip ir padarys. arba kaip pigiau. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093