Niekas nepaskyrė. Šiaip pastebėjau, tiek metų toleravusi ir
žiūrėjusi pro pirštus. Dabar, pagalvojau, prieš galą ko neparašius
pastabėlės iš dyko buvimo? Be to, čia ne  kalbos, o logikos reikalas,
na ir dar kai kas. Žlibas ar nežlibas, vis vien nerašytum "išlaikysiu
savyje apoteozę". Mat apoteozė nėra toks daiktas, kurį būtų galima
išlaikyti. Galų gale ir lietuvių literatūra (pardon, įžeisiu jūsų
patriotinius jausmus) nėra toks dalykas, kurį vertėtų aukštinti,
moksliškai kalbant, apoteozinti.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093