Tiesa, turbūt jau pasakojau, toje kelionėje Leipcigo universalinėje
parduotuvėje (taip vadinosi tais laikais) aš nusipirkau vestuvinį
kostiumą - žiauriai" gražų tamsiai pilką, žvilgantį, trijų dalių
(su liemene), o žmonelė nusipirko medžiagą (audeklą?) vestuvinei
suknelei, kurią pati paskui ir pasisiuvo. Parduotuvę jau uždarinėjo,
visi garsiakalbiai klykė : gešliosen, gešliosen.., o mes kabinoje
kostiumą matuojajamės (man), na dar šiek tiek susijaudinom, pradėjom
mylėtis, o čia tas sušiktas garsiakalbis - "gešliosen, gešliosen...".
nespėjom  :( Bet kostiumas ir medžiaga suknelei superiniai gavosi :)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093