Kvaily nelaimingas, ar nepabučiuoji kartais kokio nors žmonelės daikto,
kai jos nėra šalia ir kai esi išsiilgęs? Tie  daikteliai prisigėrę
jos dvasios, kvapo, šilumos... Ir tai tik primityvus pavyzdys, lyginant su
religinio turinio paveikslais ir statulomis. Net paskutinis nuokvaka žino,
kad ne medis ar drobė garbinama, o tai, ką jie vaizduoja. Aš, varna,
nedergiu tavo tikėjimo, o tu gerbk manąjį, antraip nekas gausis. O ups
ne tik kad ne  katalikė, bet vargu ar išvis krikščionė. Gal kokios
njueidžiškos srovės pilstytoja, ne daugiau. Pardon.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093