" Valstybė iš visų dirbančiųjų pasiima didžiąją dalį uždirbtų pinigų per itin aukštus mokesčius (tam tikrame etape mano tėvas mokėjo 60% mokesčius!) valstybė savo ruožtu aprūpina savo piliečius viskuo, kas būtina: keliais, policija, ugniagesiais, ligoninėmis ir t.t. Socialinės rūpybos sistema rūpinasi viskuo. Tu vargšas? Nėra problemų, valstybė tau padės! Tu susirgai? Nėra problemų, valstybė tau padės. Nesugebi normaliai skaityti ir rašyti? Nėra problemų, valstybė tau padės! Pasigavai depresiją? Nėra problemų, valstybė tau padės (vaistais). Nuvarė tavo mašiną? Nėra problemų, valstybė tau padės. Mašiną sudaužė vagys? Nėra problemų, valstybė tau padės. Turi vaikų? Nėra problemų, valstybė juos išauklės vietoje tavęs! Tavo vaikai ne marksistai? Nėra problemų, valstybė išplaus jų smegenis vietoje tavęs! Ir taip toliau... Valstybei reikalingi mokesčiai, kadangi ji viskuo rūpinasi. Ir nedrįsk nieko daryti savarankiškai! Jei pamėginsi kažką padaryti savarankiškai – tave griežtai nubaus. Privatus verslas? Ne velnio! Pasmaugs mokesčiais. Nori pasistatyti namą? Nė velnio! Norvegijoje tai draudžiama, kol nebaigsi valstybinių „namo statymo kursų", kuriuose dėsto tie patys nevykėliai, kurie turėtų būti bedarbiais (puikus „dirbtinių darbo vietų" pavyzdys). Nori apsiginti nuo fizinio smurto, smogęs užpuolikui? Nė velnio! Keliauk į kalėjimą, žiaurus gyvuly! Nori apginti gatvėje prievartaujamą moterį? Nė velnio! Pas mus tam yra policija. Sumušei prievartautojus? Tai užpuolimas, keliauk į kalėjimą. Nugalėjai gatvės muštynėse (netgi jei buvai užpultas)? Keliauk į kalėjimą! Patyrei pralaimėjimą gatvės muštynėse? Vargšelis, tau išties ranką... Ir būtent čia slypi atsakymas į mano pradinį klausimą. Norvegai tiek sužlugdyti šios socialistinės ideologijos ir glaudaus bendradarbiavimo per visą gyvenimą su sovietine valstybe, kad yra įsitikinę, jog jiems draudžiama gintis patiems ir ginti kitus! Nei tuomet, kai norvegę moterį gatvėje prievartauja imigrantai, nei tada, kai užpuolamas norvegas vyras, nei Utojos saloje, kai vienas žmogus iššaudė 70. Visi turi laukti, kol sovietinė valstybė policijos pavidalu atskubės jų apginti. Paaugliai Utojoje greičiausiai bijojo to, kad valstybė juos nubaus, jeigu jie pamėgins apsiginti! Šiandien man gaila Utojos paauglių, kaip ir tų, kuriems tenka gėdingai bėgioti nuo pavojaus, vietoje to, kad pažvelgtum pavojui į akis ir duotum atkirtį priešininkui. Gaila ir tų, kurie tą dieną buvo nužudyti. Jiems netgi neleido būti narsiais, visą gyvenimą jiems plovė smegenis, privertė patikėti, kad valstybė išspręs už juos visas problemas. Taip kad jeigu net kai kurie iš jų buvo iš prigimties narsūs žmonės, mes dabar prisiminsime juos kaip bailius. Norvegijos valstybė apgailėtinai nusispjovė į juos saloje ir spjaudys toliau į savo piliečius, kada juos žudys, prievartaus ar daužys, ar kada jie kentės kitokiu būdu, kol šitos vyriausybės nepakeis nacionalinė valstybė, kuri moko savo piliečius savarankiškai ir tvirtai stovėti ant savo kojų ir savarankiškai ginti save ir kitus, kada to prireikia. Socialdemokratinė Norvegija ne tik kalta dėl šaudžiusio Utojoje žmogaus motyvų, bet ir dėl aukų skaičiaus. Ir aš rimtai nerimauju dėl tautos ateities, kai matau, kaip palaužė daugumą tautiečių šita sistema.Pilieciai pavirto silpnais, niekam tikusiais, bestuburiais, savęs neapkenčiančiais sutvėrimais, visiškai bejėgiais ir absoliučiais priklausomais nuo valstybės. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093