Apie "žmogiškumą". Prieš tris metus su šeima nusprendėm nuvažiuoti
pailsėti ir užsisakėme viešbutį prie Negyvos jūros. Atskrendam,
išsinuomojam mašiną ir važiuojam į viešbutį. Atvažiuojam sakau
administratorei taip ir taip, užsisakę numerius. Ji sako, nėra, jokios
rezervacijos nematau. Sakau jai, kad ir avansą sumokėję, ir t.t. ( otoks
jausmas, jau paskui su žmona aptarėm - ką tik po skrydžio, vaikai
pašonėje niurzgia, bet nėra jokio jaudulio - juk Izrelis - sutvarkys).
Ir "akurat" pabėgiojusi mergaitė grįžta, atsiprašo, sako, rezervacijos
neradome, bet sprendžiant iš jūsų popierių (atsispausdinom iš
interneto) viskas teisingai. Todėl davė pagerintus apartamentus už tą
pačią kainą dėl patirtos skriaudos (ak, labai nukentėjom per tas 20
min.:) Kitas pavyzdys: atvažiuojame į Nicą Prancūzijoje, iš anksto
užsisakę viešbutį, sumokėję avansą. Administratorius, toks
arogantiškas prancūzas, pareiškia, jog niekuo negali padėti, nes mes
"nepatvirtinom užsakymo". Sakau, taigi ar nėra avansas pakankamas
patvirtinimas. Ne, reikia tris dienas prieš atvykstant dar kartą
patvirtinti. Tai ką darom, klausiu. Nieko, numerių neturim. (tokiu tonu -
varykit na...) Tada apsukam mašinas ir važiuojam į Nicos centrą
ieškoti viešbučio, prieš pat išvažiuojant šeimininko žmona prieina
ir prasitaria - žinote, mes nelabai (?) mėgstame rytų europiečių...   

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093