Tema: Skaitytojų nepabaiga. Dar ne viso gero, vasara
Autorius: ups! - noja
Data: 2012-08-21 21:11:33

tai ar mes ginčijamės, ar diskutuojam? diskusijoj žmonės ieško tiesos,
ginče pergalės. Toks ir skirtumas. O koks tavo tikslas?  
siūliau pradėti nuo sąvokų, tad jei nenori būti pirmoji,  pateiksiu
savo versiją tavo teismui. 

Susitaikymas (išpirkimas) - Šventos Dvasios korekcijos planas perdirbti
ego ir išgydyti tikėjimą atsiskyrimu.. ir bus atbaigtas kai kiekvienas
atsiskyręs vaikelis išpildys savąją dalį susitaikyme su Dievu per
totalų atleidimą; nors principe tikro atsiskyrimo niekada nebuvo įvykę.


PRABUDIMAS  - kadangi tikro atsiskyrimo neįvyko, atsiskyrimo mintys-
iliuzija gramzdinanti į sapną (kai kam tai košmaras) iš kurio reiktų
prabusti; prie išgelbėjimo prisideda Šventoji Dvasia - budintoja, gidė,
mokytoja,, girdėti jos balsą -  priimti vienybę pirmiausia su su vienas
kitu, kas padeda perdirbti  atsiskyrimą... galutiniam etape Šv.Dv.
klaidingą suvokimą į žinojimą... procese atmetimas ir atsiribojimas
perdirbamas kaltes sunešant į Šv.Dvasios šviesą atleidimui,
nenustumiamnt jų į pasąmonės tamsą.

KRISTUS - antras Šv. Trejybės asmuo. Dievo sūnus arba Sūnijos visuma.
Sąvastis, kurį Dievas sukūrė per savo Dvasios išplėtimą. Nors
Kristus kuria kaip ir Tėvas, bet jis nėra Tėvas, nes ne jis Tėvą, bet
Tėvas jį sukūrė. (Nevisai sutampa su jėzumi.)

DIEVAS  - pirmasis Šv.Trejybės asmuo, Kūrėjas, visos būties
Šaltinis; Tėvas, kurio tėvystę įtvirtino Sūnus Kristus. Pirmoji
priežastis, kurios pasekmė - Sūnus. Dievo esmė yra dvasia, kuria jis
dalinasi su visa kūrinija, kurios vienybė yra Dangaus Karalystė, kurioje
Dievas ir jo Sūnija yra tobuloj vienybėj su Jo Valia ir Dvasia..   

ŠVENTA DVASIA - trečiasis Šventos Trejybės asmuo, kurį metaforiškai
galima būtų apibūdinti kaip Dievo atsakymą į atsiskyrimą -
komunikacinis kanalas tarp Dievo ir jo atsiskyrusių Sūnų, nutiesiantis
tiltą tarp Kristaus proto ir mūsų atsiskyrusio proto;  atmintį apie
Dievą ir Jo Sūnų mes turime net savo atsiskyrusiam prote. Tai  Kristaus 
paliktas mums gidas, kuris mato mūsų iliuzijas ( klaidingus suvokimus) ir
lydi mus per jas į Tiesą (tikrą žinojimą, išmintį). 

JĖZUS - pirmasis susitaikymo pavyzdys. Trancendavęs iš kitų prisiimtą
ego, susitapatina su Kristumi ir gali tarnauti mums ne tik kaip modelis
mokymuisi, bet ir kaip pagalba atleidžiant, nes tai vienintelis kelias
namo pas Tėvą. 

NUODĖMĖ - tai tikėjimas į atsiskyrimo nuo Dievo realybę, kurią ego
mato kaip neįmanomą pataisyti nes tai neva reprezentuoja mūsų atakas
prieš Kūrėją, Kuris neva niekada mums neatleis; tai lydi į kaltę,
kuri reikalauja sau bausmės; atsiskyrimo ekvivalentas, centrinė ego
mąstymo sistemos sąvoka iš kurios logškai išplaukia visos kitos
sąvokos. Šventai Dvasiai - tai tik klaida mūsų mąstyme, kuri turi
būti ištaisyta, atleista ir išgydyta.  

DIEVO SŪNUS - antrasis asmuo Trejybėje. Kristus, kuris yra mūsų
tikroji sąvastis, pagrindinė Gerosios Naujienos žinia. Mūsų tapatybė
su atsiskyrusiu ego (žmogaus sūnus) su sveiku ir nesveiku mąstymu,
pakeičiama į tikrąją tapatybę - Dievo Sūnaus.daug nuveikiau
šiandieną. Tik dabar prisėdau pažiūrėti kas naujo žalioj pievelėj.
Maloni žinia - pasikeitė antraštė, ar pastebėjot? 


TIESA - ILIUZIJA - kažkas gali būti tik arba tikra arba netikra,
realybė arba iliuzija, jokių kompromisų čia nėra. arba mes sukurti
Dievo arba sukurti ego; šis principas paaiškina, kodėl nėra didelių ar
mažų stebuklų, nes viskas, ko reikia išgijimui arba stebuklui tai
stryktelėt nuo ego iliuzijų į Šventos Dvasios Tiesą. 

EGO - tikėjimas į atsiskyrusią ir todėl falšyvą savastį, pakaitalą
tai savasčiai, kurią Dievas sukūrė; atsiskyrimo mintis, kuri veda į
nuodėmę, kaltę, baimę ir tą mąstymo sistemą, kurios pagrindas -
išskirtinumas ir dėl to ji turi save ginti; dalis proto, kuri tiki kad
yra atsiskyrusi nuo Kristaus proto; šis pasidalinęs protas turi dvi dalis
- sveikas protas ir klaidingas protas, kuriame yra dalis kuri gali  priimti
 spendimą rinktis sveiką protą. (Psichoanalitikų ego yra tik dalis šio
ego. )
ATAKA  - pastanga pateisinti savos kaltės projekciją į kitus,
demonstruojant jų nuodėmingumą ir kaltę taip, kad patys pasijustume
laisvi nuo kaltės. Kadangi ataka visada yra atsakomybės už atsiskyrimą
projekcija, ji nėra pateisinama.

Tikriausiai užknisiu tave, Noja, su tokiu ilgu žodynėliu, bet čia dar
nė pusės nesurašiau. 


 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093