Veimaras - tinkamas meilei miestas.:) Tiuringijos kultūros centras, saxsų
sostinė, Bacho gimtinė su labai gražiom apylinkėm kur ant kalvos
dažnai pamatysi dar išlikusį gražų dvarą ar seną pilį. Po
bolševikų revoliucijos 1918 m. Berlyne kažkodėl Vokietijos vyriausybė
buvo perkelta
 į Veinmarą. Tada Vokietija vadinosi "Veimaro respublika". Daug kas
mano, kad ji atsakinga už tai, kad Hitleris atėjo į valdžią. To
pasekoj 8 km nuo Veimaro Buchenvaldas liudija, kad su Veimaro respublika ne
viskas buvo OK. 

Buvau nuvykusi į Veimarą lankyti savo tėvo giminių, kuriuos iš
Mažosios Lietuvos išvijo Rusų armija. Na, tuos, kurie išliko gyvi. Sena
teta daug siaubingų dalykų papasakojo. Dabar jie save laiko vokiečiais.
Intensyvus vokietinimas vyko dar Mažojoj Lietuvoj, mokyklose. Kai mokytoja
paklausdavo vaikų, kieno tėveliai ar seneliai dar kalba lietuviškai,
vaikai nedrįsdavo pakelti rankos, nes jiems buvo įteigta, kad tai labai
negerai. Tokie ir tie Lietuvos lenkai. Prie ežero, kur maudausi, ateina
vaikai iš ukrainietiško, iš dar caro laikais Lietuvon perkelto
ukrainiečių kaimo. jiems sovietmečiu veikė tik rusų mokykla, o po
"perestroikos" ji buvo panaikinta ir jie visi buvo priversti autobusu vykti
į artimiausią lenkų mokyklą. Kai paklausiu besimaudančių vaikų
kokios jie tautybės, tai jie atasako, kad 'gal rusai, gal lenkai", bet tik
močiutė sako, kad ukrainiečiai. O kad tai išimtinai ukrainiečių
kaimas liudija jų pavardės kapinėse. Taigi, lenkinimas tebevyksta ir per
mokyklą ir per bažnyčią. Kaip su ukrainiečiais taip ir su baltarusais.
Ir tai man nepatinka, nes aš save, savo giminę,  laikau tokio genocido
auka. ir todėl esu ir būsiu labai kovingai nusiteikusi, kad ir kaip tai
kai kam nors nepatiktų. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093