Švelnus priekabiavimas
Niekur neradęs vietos Romas – jau septyneri metai Vilniuje.
Tik atvykęs į sostinę, neturėdamas darbo ir būsto, jis tikėjosi
pagalbos iš gėjų bendruomenės.
Bet gandai apie homoseksualą, mylintį Dievą ir siekiantį tobulinti
pasaulį, jau buvo pasiekę ir Vilnių.
„Jie priėmė mane su panieka – kaip tu gali tikėti Dievą? Kaip
krikščionis aš patyriau diskriminaciją”, – prisipažino
pašnekovas.
– Ar Jėzaus mokslas ką nors kalba apie dviejų vyrų lytinius
santykius kaip toleruotiną pavyzdį?
– Klaida taip klausti. Juk Jėzus mokė mylėti visus žmones. Man
baisu, kad dvasininkai taip veidmainiauja, viešai smerkdami
homoseksualumą, o patys slapta gyvendami tokį gyvenimą.
Pagalbos kreipiausi ir į Seimo narę Mariją Aušrinę Pavilionienę. Ji,
kaip politikė, renka taškus būdama gėjų gynėja.
Kaip pavienis gėjus aš jai nebuvau svarbus. Po jos pokalbio man tapo
visai nesaldu.
Aš negalėjau rasti laikino partnerio net internete. Buvo perimami mano
laiškai, blokuojamos žinutės. Saitus, kuriuose gėjai gali susipažinti,
valdo taip pat gėjai.
Įtakingi gėjai turi pažinčių aukščiausiuose valdžios, verslo ir
dvasininkų sluoksniuose.
Tu niekur negausi darbo, tavęs baidysis ir kunigai, jeigu tu, kaip
nuoširdžiai tikintis žmogus, kreipsiesi į juos pagalbos.
Manau, dėl to šiandien esu išmestas ir iš bažnyčios, kurioje buvau
prisiglaudęs pastaruosius septynerius metus. Šią minutę aš tiesiog
neturiu nei darbo, nei kur pernakvoti, – kalbėjo Romas, į redakciją
atėjęs tikėdamasis, kad pagarsinta jo istorija padės jam atsitiesti.
Išbandė įvairius darbus
Vilniuje Romas ieškojo darbo. Stumdė ir vieno prekybos centro
vežimėlius, dirbo barmenu ir net žurnalistu – kaip neetatinis
darbuotojas esą rengė kultūros reportažus keliems televizijos kanalams
ir Lietuvos radijui.
Išmestas iš nuomojamo būsto važiuodamas troleibusu išlipo stotelėje,
išgirdęs Gerosios Vilties pavadinimą. Susirado Dievo Apvaizdos
bažnyčią ir pasiprašė kunigo čia prisiglausti.
Šis leidęs apsigyventi ir patarnauti bažnyčioje per mišias.
Gavęs mažą kambarėlį, kuriame tilpusi krosnelė, lova ir dubuo
nusiprausti šaltu vandeniu.
– Bet kas čia bloga? Ar ne taip pat asketiškai gyvena Dievo žodį
skelbiantys šventi žmonės? – klausiu Romo.
– Esmė – ne prastos gyvenimo sąlygos, o tai, ką man teko čia
patirti.
– Lytinį priekabiavimą?
– Taip, bet gana švelnų. Buvau kviečiamas ir vyno vakare išgerti, ir
stebimas, kai nuogas prausdavausi savo kambarėlyje.
Toliau apie gėjų prostitucija skaitykite nurodytu adresu

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093