kaip laiku issimaudziau ezere. paziurekit kas lauke darosi. tiesa, siandien
ezere turejau biski strioko. maudemes kitoje vietoje, ne iprastoje. taigi
man beplaukiant pamaciau, kad netiketai smarkiai nutolo krantas. o is
vakaru puses artejo tamsus debesis ir denge dangu - tikriausia tas pats,
kuris va dabar prapliupo liutim ir svaidosi zaibais. emiau irtis kranto
link, bet krantas ne kiek neartejo. net pasirode, kad sirdis silpsta.
suktelejau miela, gerai, kad isgirdo ir islipes is maskes priejo prie
ezero. paklausiau ar as nors kiek arteju. atsake, kad taip. pasidare kiek
ramiau, jau vien del to, kad kazkas stovi ir i mane ziuri. pamazu
isplaukiau. o kad kiek ir buciau nebesugrizus. tai butu labai negerai, nes
dar nespejau duoti konkreciu nurodymu kaip pasielgti su mano paskendusiu
kunu, kad visiems liktu geras ispudis. niekas nezino ar as noriu "but po
zeme" ar (kaip granauskas) nenoriu. manau, kad butu kilus sumaistis, visi
gincytusi kaip geriau padaryt. manau, kad sikart viskas baigesi gerai.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093